Gonorėja (gonokokinė infekcija)

Gonorėja – tai lytiškai plintanti infekcija (LPI), kurią sukelia bakterija Neisseria gonorrhoeae, į organizmą patenkanti per gleivines (lyties organų, burnos, tiesiosios žarnos) lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu. Užsikrėtusi gonorėja nėščioji gimdymo metu gonokokinę infekciją gali perduoti savo naujagimiui.

Gonorėjos simptomai ir požymiai

Praėjus 2–7 dienoms po užsikrėtimo, vyrams infekcija pasireiškia pūlingomis išskyromis iš šlaplės, deginimo jausmu, skausmu šlapinantis, kartais atsiranda skausmas sėklidėse. Moterims infekcija pasireiškia nežymiais simptomais arba dauguma moterų nejaučia jokių negalavimų. Net jei moterys turi nusiskundimų, jie būna panašūs į šlapimo pūslės ar makšties uždegimą. Dažniausi simptomai moterims – skausmingas šlapinimasis, pagausėjusios ir pakitusios makšties išskyros, kraujavimas tarp mėnesinių. Užsikrėtus gonorėja per analinius santykius, požymiai tiek vyrams, tiek moterims gali pasireikšti išangės niežuliu, šlapiavimu, kraujavimu ar skausmingu tuštinimusi. Gerklėje infekcija pasireiškia skausmu, bet dažniausiai negalavimų nesukelia.

Gonorėjos komplikacijos

Negydoma gonorėja sukelia sunkias ir ilgalaikes komplikacijas tiek vyrams, tiek moterims. Moterims dažniausia komplikacija yra mažojo dubens uždegimas (MDU). MDU simptomai gali būti išreikšti silpnai, tačiau būna ir labai sunkūs – tai ūmus pilvo skausmas ir karščiavimas, lėtiniai pilvo skausmai, gali vystytis vidinis pūlinys. MDU pažeidžia kiaušintakius, padidina negimdinio nėštumo riziką bei sukelia nevaisingumą. Negimdinis nėštumas – tai gyvybei pavojinga būklė, kai nėštumas vystosi ne gimdoje, o dažniausiai kiaušintakiuose. Vyrams gonorėja komplikuojasi sėklidės prielipo uždegimu (epididimitu), kurio negydant vystosi nevaisingumas.

Gonorėja ir nėštumas

Gonorėja užsikrėtusi nėščioji gimdymo metu infekciją gali perduoti naujagimiui. Vaikui gonorėja gali sukelti aklumą, sąnarių infekciją ar gyvybei pavojingą kraujo infekciją. Diagnozavus infekciją ir paskyrus gydymą, komplikacijų rizika sumažėja.

Gonorėjos diagnostika

Gonorėjos diagnozei nustatyti taikoma keletas laboratorinių testų. Gydytojas iš infekuotos vietos (gimdos kaklelio, šlaplės, išangės ar gerklės) paima mėginį, kuris yra siunčiamas į laboratoriją ištyrimui.

Gonorėja ir ŽIV

Asmenys, užsikrėtę gonorėja, daug lengviau gali užsikrėsti žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV). Be to, gonorėja sergantys ŽIV infekuoti asmenys ŽIV perduoda lengviau.

Gonorėjos gydymas

Gydymą skiria gydytojas. Besigydantys asmenys turėtų susilaikyti nuo lytinių santykių. Susirgęs asmuo turėtų informuoti savo lytinius partnerius, kad jie išsitirtų ir būtų paskirtas reikiamas gydymas. Visi lytiniai partneriai turėtų būti ištirti ir gydomi kartu. Asmuo, vieną kartą persirgęs gonorėja, gali užsikrėsti vėl. Gydymo efektyvumas įvertinamas tik atlikus laboratorinius tyrimus. Tačiau daugelyje pasaulio vietų vystosi atsparios vaistams gonorėjos atmainos ir gydymas tampa sudėtingesnis.

Kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo?

Patikimiausias būdas išvengti lytiškai plintančių infekcijų – tai susilaikyti nuo lytinių santykių ar turėti ilgalaikius abipusiai monogaminius lytinius santykius su asmeniu, kuris žino, kad nėra infekuotas. Riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis sumažina prezervatyvų naudojimas lytinių santykių metu. Neįprastos išskyros iš lyties takų – tai signalas susilaikyti nuo lytinių santykių ir nedelsiant apsilankyti pas gydytoją.

Gonorėja – kylanti grėsmė visuomenėje

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažino gonorėją kaip reikšmingą visuomenės sveikatos problemą ir nustatė ambicingus tikslus mažinti pasaulinę šios ligos naštą per prevencijos, diagnostikos ir gydymo strategijas. Pasaulinės sveikatos sektoriaus strategijos dėl ŽIV, virusinio hepatito ir lytiškai plintančių infekcijų 2022–2030 m. tikslas – sumažinti N. gonorrhoeae infekcijos paplitimą 90 % iki 2030 m., palyginti su 2020 m. lygiu.

PSO dirba su šalimis partnerėmis, kad pagerintų antimikrobinio atsparumo valdymą per Europos gonokokų antimikrobinės stebėsenos programą (EGASP), kuri apima geresnių stebėsenos sistemų diegimą ir naudojimą, skirtų nustatyti antimikrobinį atsparumą N. gonorrhoeae ir suteikti informaciją apie tinkamą gydymą kiekvienoje šalyje.

Antimikrobinis atsparumas N. gonorrhoeae bakterijai, sukeliančiai gonorėją, yra rimta ir auganti problema. Gonorėja yra viena iš dažniausiai registruojamų LPI pasaulyje, o antibiotikų atsparumo atsiradimas apsunkina jos gydymą. Augant atsparumui, vis mažiau veiksmingų antibiotikų lieka gonorėjos gydymui. Jei N. gonorrhoeae taps atspari cefalosporinams (kurie šiuo metu yra efektyviausia gydymo grupė), tai gali sukelti „superbakterijos“ atsiradimą, kurią bus sunku ar neįmanoma gydyti esamais vaistais. Augantis antimikrobinis atsparumas gonorėjoje yra rimtas visuomenės sveikatos iššūkis, kuriam reikia skubaus dėmesio, kad infekcija liktų gydoma ir būtų užkirstas kelias atsparių štamų plitimui.

Informacijos šaltiniai:

https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/gonorrhoea-(neisseria-gonorrhoeae-infection)

https://www.cdc.gov/gonorrhea/about/index.html

Rekomendacijos

Lytiškai plintančių infekcijų prevencijos metodinės rekomendacijos

Plakatai

5 DALYKAI, KURIUOS TURI ŽINOTI APIE GONORĖJĄ

Kodėl reikia pasitikrinti dėl lytiškai plintančių infekcijų?