Kas yra epideminis parotitas?
Epideminis parotitas yra virusinė infekcinė liga, sukelianti skausmingą paausinių seilių liaukų patinimą.
Nuo XX a. devintojo dešimtmečio iki dabar vakcina nuo epideminio parotito yra įtraukta į daugelio ES ir (arba) EEE šalių  vaikų skiepų kalendorius. Dėl šios priežasties registruojamų naujų epdieminio parotito atvejų gerokai sumažėjo.

Kokie yra epideminio parotito simptomai?
Geriausiai atpažįstamas epideminio parotito simptomas yra skausmingas paausinių seilių liaukų patinimas. Patinti gali vienos arba abiejų pusių liaukos. Susirgus epideminiu parotitu taip pat gali pasireikšti:
•    karščiavimas,
•    galvos skausmas,
•    sąnarių skausmas,
•    suprastėjęs  apetitas.
Šie simptomai dažnai pasireiškia pirmiausia, o patinimas – vėliau. Nors epideminio parotito  simptomai paprastai būna lengvi, daug jos simptomų pasireiškia ir sergant sunkesnėmis infekcijomis.

Kokias komplikacijas sukelia epideminis parotitas?
Retais atvejais epideminis parotitas gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas arba padaryti ilgalaikę žalą, pavyzdžiui, sukelti:  
•    meningitą (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimą),
•    encefalitą (galvos smegenų uždegimą),
•    sumažėjusį vaisingumą (sudėtinga pastoti),
•    vienos ar abiejų ausų kurtumą,
•    ūminį pankreatitą (liaukos, padedančios organizmui virškinti maistą ir reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, uždegimą).

Epideminis parotitas taip pat siejamas su padidėjusia persileidimo rizika, jei nėščioji užsikrečia virusu per pirmuosius tris nėštumo mėnesius.

Kaip epideminis parotitas plinta?
Šią infekciją sukelia virusas. Jis plinta oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtęs asmuo kosti, čiaudi ar kalba. Lašeliai gali nusėsti ant paviršių, pvz., durų rankenų.
Tikėtina, kad epideminio parotito virusu užsikrėtę žmonės jį platina dar iki pasireiškiant simptomams. Todėl apsisaugoti nuo užsikrėtusių žmonių sudėtinga.

Kam kyla pavojus užsikrėsti epideminiu parotitu?
Šiuo virusu gali užsikrėsti bet kokio amžiaus žmogus.
Nors dauguma žmonių Europoje yra paskiepyti, kartais epideminio parotito protrūkiai kyla vietose, kur žmonės artimai bendrauja, pavyzdžiui, mokyklose ir universitetuose. Jei skiepijimo rodikliai aukšti, šie protrūkiai yra mažesnio masto, nei būtų priešingu atveju. Be to, jie trunka trumpiau ir išplinta ne taip plačiai, kaip būtų esant žemesniems skiepijimo rodikliams.  Epideminiu parotitu dažniausiai serga nepasiskiepiję arba tik vieną vakcinos dozę   gavę žmonės (vakcinacijos planą sudaro dvi vakcinos dozės).

Kaip apsisaugoti nuo epideminio parotito?
Veiksmingiausias būdas išvengti epideminio parotito  – skiepai.
Skiepijama pagal vaikų skiepų kalendorių visose ES ir (arba) EEE valstybėse narėse, todėl dauguma europiečių yra apsaugoti nuo epideminio parotito.
Epideminiu parotitu sergantys žmonės gali padėti sumažinti jo plitimą:
•    plaudamiesi rankas,
•    vengdami kontakto su kitais bent pirmąją savaitę, kai pasireiškia simptomai.
Siekdami apriboti viruso plitimą, gydytojai kartais prašo epideminiu parotitu susirgusius žmones izoliuotis tol, kol išnyks simptomai.

Kaip gydomas epideminis parotitas?
Paprastai epideminis parotitas per dvi savaites praeina savaime.
Gydymas  reikalingas tik sunkiais atvejais, kai būtina malšinti simptomus ir gydyti galimas komplikacijas.

Literatūra
1.    https://www.ecdc.europa.eu/en/mumps
2.    https://www.ecdc.europa.eu/en/mumps/facts
3.    https://vaccination-info.europa.eu/en/mumps

 

„Niekas pasaulyje geriau neapsaugo vaikų gyvybių už SKIEPUS“

 

 

Atnaujinimo data: 2024-07-17