Šulinio vanduo nėra tinkamiausias geriamojo vandens šaltinis

Data

2021 03 22

Įvertinimas
0
alvis-taurens-U79R_Fcnemk-unsplash.jpg

Kovo 22-ąją pasaulyje kasmet minima vandens diena. Kaip žinoma, vanduo mūsų organizmui yra gyvybiškai būtinas. Todėl nuo to, kokį vandenį vartojame labai priklauso mūsų sveikata. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atkreipia dėmesį į šachtinių šulinių, kurių vanduo vis dar naudojamas Lietuvoje, saugą. Kasmet atliekami šulinių vandens tyrimai rodo, kad jų vandenį ne visada saugu vartoti. Specialistai įspėja, kokie pavojai sveikatai gali kilti dėl nesaugaus šulinių vandens ir pataria, ką daryti, jeigu šulinio vanduo užterštas.  

NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad turėtume vartoti tik saugų vandenį, t.y. tik įsitikinę, kad jis neužterštas kenksmingomis medžiagomis iš aplinkos. Dažniausiai giliųjų vandeningųjų sluoksnių vanduo yra saugus, nes jį nuo aplinkos taršos apsaugo nelaidūs dirvožemio sluoksniai. Toks vanduo paprastai yra tiekiamas gyvenviečių vandentiekio sistemomis. Vietovėse, kuriose nėra komunalinio vandentiekio, gyventojai įsirengia individualias vandens tiekimo sistemas. Įsirengę gręžinį, į kurį vanduo patenka iš apsaugotų vandeningųjų žemės sluoksnių, galime pagrįstai tikėtis, kad jis bus saugus vartoti.

Šulinių vanduo – nesaugus  
Lietuvoje vis dar dalis žmonių geriamuoju vandeniu apsirūpina iš seniai įrengtų šachtinių šulinių, kai kurie juos įsirengia naujai. Specialistai įspėja, kad šulinio vanduo nėra saugus  dėl pačios šulinio konstrukcijos ir dėl to, kad jie vandeniu pasipildo dėl kritulių. Lietus, sniegas, skverbdamasis į gruntą „surenka“ įvarius teršalus, esančius paviršiuje, ir „nuneša“ juos į sekliuosius požemio sluoksnius, kurių vandenį mes ir semiame iš šulinių.

Be to, šuliniai užteršiami ir dėl žmogaus veiklos. Dėl netoliese vykdomos ūkinės veiklos  (tvartų, netvarkingų lauko tualetų, nuotekų kaupimo rezervuarų, šiukšliadėžių) į šulinių vandenį patenka įvairūs mikroorganizmai, galintys sukelti žarnyno infekcijas, odos ligas, taip pat nitritai, nitratai.
Kaip minėta, nesaugi yra ir pati šulinio konstrukcija. Per konstrukcijos plyšius į šulinį gali patekti įvairiomis medžiagomis užteršti polaidžio vandenys, dėl to gali pakisti šulinio vandens kvapas ir skonis. Todėl šulinių ir gręžinių vandens kokybę rekomenduojama reguliariai pasitikrinti laboratorijoje.

NVSC specialistai pataria, jeigu įmanoma, atsisakyti šulinio kaip geriamojo vandens šaltinio ir rinktis saugesnį vandenį – jungtis prie centralizuotai tiekiamo vandens sistemų ar įsirengti giluminį vandens gręžinį.  

Turintiems šachtinį  šulinį ar visgi planuojantiems jį įrengti siūlome įvertinti šulinio vietą pagal Lietuvos higienos normoje HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ nustatytus reikalavimus. Šioje higienos normoje pateikti ir pagrindiniai šachtinio šulinio priežiūros reikalavimai, kurių dėka galime apsaugoti vandenį nuo taršos.

Užterštas šulinių vanduo ypač pavojingas kūdikiams   
Kaip minėta šachtinių šulinių vanduo neretai yra užteršiamas šulinio aplinkoje esančiomis organinėmis medžiagomis. Organinį vandens užterštumą parodo nitratų ir nitritų koncentracija vandenyje. Nitratais ir nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šie pavojingi sveikatai teršalai nepašalinami vandenį virinant. Priešingai, išgaravus daliai vandens, teršalų  padaugėja. Į kraują patekę minėti azoto junginiai lengviau jungiasi su hemoglobinu negu deguonis, dėl to sutrinka deguonies pernešimas į audinius. Tai ypač pavojinga kūdikiams, kuriuos gali ištikti mirtinai pavojingas deguonies bado priepuolis.

Nitratai ypač kenksmingi ir vaisiui. Mokslininkai nustatė, kad nėščiosioms, vartojančioms nitratais užterštą vandenį, dėl pastovaus deguonies stygiaus kraujyje gimsta mažesnio svorio ir silpnesni kūdikiai. Dėl kenksmingo nitratų poveikio lėtėja fizinis bei psichinis vystymasis, silpnėja imuninė sistema, vaikai dažniau serga.

Tad besilaukiant ir jau auginant kūdikį vartoti šiomis medžiagomis užterštą šachtinio šulinio vandenį pavojinga ne tik kūdikio sveikatai, bet ir gyvybei.

Primename, kad nėščiosios ar turinčios kūdikių iki 6 mėn. amžiaus šeimos apie maistui naudojamą šulinio vandenį turi pranešti savo šeimos gydytojui, kuris apie tai praneša NVSC. Pagal gautą pranešimą NVSC organizuoja šulinio vandens tyrimus. Šioms šeimoms tyrimai vieną kartą atliekami valstybės lėšomis, tad pačioms nei už mėginio paėmimą, nei už ištyrimą mokėti nereikia.

2020 m. ištirta 818 šulinių vanduo, siekiant nustatyti taršą nitritais ir nitratais. Vandens kokybės reikalavimų neatitiko 24 proc. šulinių. Apsinuodijimo nitritais ar nitratais atvejų 2020 m. nenustatyta.

Išsamius šulinių vandens tyrimų duomenis galima rasti interneto svetainėje šiuo adresu https://nvsc.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-saugos-uztikrinimas/sachtiniu-suliniu-tyrimu-ataskaitos


Kontaktai žiniasklaidai
Areta Vanagienė
Tel. (8 443) 98 252
El. paštas: areta.vanagiene@nvsc.lt