Specialistai primena: gyvūno paglostymas gali baigtis sunkia infekcine liga

Data

2021 12 14

Įvertinimas
1
animal-2131141_960_720.jpg

Nors tuliaremijos atvejai Lietuvoje reti ir apie šios ligos keliamą pavojų žino nedaugelis, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistai primena, jog užsikrėsti ja galima tiesiog paglosčius gyvūną ar įkandus vabzdžiui, taip pat vartojant netinkamai apdorotą mėsą ar atsigėrus nešvaraus vandens. Kadangi skiepų nuo tuliaremijos nėra, pasak visuomenės sveikatos specialistų, šios ligos reikėtų saugotis didelį dėmesį teikiant prevencijos priemonėms.

Kaip rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys, Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį kasmet registruojama nuo 2 iki 5 tuliaremijos atvejų. Didžiausią rizika užsikrėsti turi kaimo vietovių gyventojai, taip pat medžiotojai, miškų darbuotojai, žvejai. Europoje daugiausiai tuliaremijos atvejų registruojama Skandinavijos ir Rytų Europos srityse.

Infekcijos šaltinis – gyvūnai

Tuliaremija – infekcinė liga, kurią sukelia Francisella tularensis bakterija. Ji pasižymi dideliu užkrečiamumu ir į žmogaus organizmą gali patekti per odą, akis, burną arba plaučius. Įkvėpus bakterijų tikimybė užsikrėsti yra daug didesnė, nei valgant užterštą maistą.

Ligos sukelėjas dažniausiai aptinkamas laukiniuose gyvūnuose, tokiuose kaip kiškiai, voverės, žiurkės, elniai, bet gali būti randamas ir tarp naminių gyvūnų – šunų, kačių, avių.

Kaip užsikrečiama

Žmogus šia liga gali užsikrėsti liečiant minėtus gyvūnus, lupant sergančio gyvūlio kailį ar dorojant mėsą, taip pat liečiant nugaišusius gyvūnus.

Be to, sergantys arba nugaišę gyvūnai gali užteršti ir aplinkui esantį dirvožemį, vandenį ar maisto produktus – taip formuojasi gamtiniai tuliaremijos židiniai, kur infekcija gali plisti kitiems miško gyventojams. Svarbu ir tai, kad šią ligą žmogui gali pernešti ir kraujasurbiai vabzdžiai – iksodinės erkės, uodai bei akliai.

Užsikrėtęs žmogus kito žmogaus užkrėsti negali.

Simptomus lengva supainioti su peršalimu

Ligos inkubacinis periodas, kai dar nėra jaučiami jokie simptomai, bet sukelėjas jau yra žmogaus organizme, trunka nuo 3 iki 5 dienų, tačiau gali užsitęsti ir iki 21 dienos. 

Ligos simptomai ir eiga priklauso nuo patekimo būdo. Vis dėlto, dažniausiai pasireiškia apsinuodijimui būdingi simptomai – karščiavimas, siekiantis iki 38–40 laipsnių, atsiranda drebulys, galvos bei raumenų skausmai, kamuoja bendras silpnumas, įvairūs bėrimai. Be to, bet kuri tuliaremijos forma gali komplikuotis į plaučių tuliaremiją arba, kitaip tariant, pirminį plaučių uždegimą, arba tifoidinę tuliaremiją, t. y. panašią į vidurių šiltinę.

Persirgus dažniausiai susidaro imunitetas visam gyvenimui.

Kaip saugotis

Skiepų nuo tuliaremijos nėra, todėl labai svarbu taikyti nespecifines profilaktikos priemones:

  • Saugotis vabzdžių įkandimų: leidžiant laisvalaikį ar dirbant vietovėse, kur yra didelis vabzdžių kiekis, devėti viršutinius rūbus ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes, kurias rekomenduojama susikišti į kojines, apsaugoti kaklą ir devėti kepurę. Taip pat naudoti vabzdžių repelentus, kuriuose yra tokios medžiagos kaip DEET, pikardinas arba IR3535.
  • Vietovių priežiūra: gamtinių židinių identifikavimas ir jų naikinimas, graužikų ir vabzdžių, galinčių pernešti ligą, deratizacija ir dezinsekcija, kritusių gyvulių tinkamas sutvarkymas, laikantis higienos reikalavimų.
  • Apsaugos naudojimas medžiojant: devėti apsaugines pirštines, akinius lupant kailius arba dorojant mėsą (ypatingai – kiškių), palietus gyvūną plikomis rankomis, jas nusiplauti su muilu ir karštu vandeniu.
  • Tinkamas elgesys ir apsauga darbovietėsė: kritusius graužikus darbovietėse (žemės ūkis) sutvarkyti vadovaujantis higienos reikalavimais. Dirbant su Francisella tularensis kultūromis – laikytis drausmingo elgesio ir dėvėti apsaugos priemones – kaukes, chalatus, pirštines ir akinius.
  • Naminių gyvūnų apsauga: naudoti repelentus nuo vabzdžių naminiams gyvūnams, neleisti naminiams gyvūnams klaidžioti vieniems, saugoti juos nuo kontakto su laukiniais ir negyvais gyvūnais.
  • Bendros rekomendacijos visuomenei: nevartoti netinkamai termiškai apdorotos mėsos, negerti vandens iš telkinių ar kitų atvirų šaltinių, neliesti kritusių gyvulių (ypatingai – graužikų) ir šių įpročių mokyti vaikus.

 

NVSC informacija