Lyginant pastarąsias dvi savaites, protrūkių kreivėje reikšmingų pokyčių nefiksuota

Data

2021 12 14

Įvertinimas
0
mufid-majnun-oI20ehIGNd4-unsplash.jpg

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, jog antrąją gruodžio savaitę aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių fiksuota mažiau nei prie štai, tačiau protrūkių žemėlapio traukimasis nebuvo reikšmingas. Iš viso praėjusios savaitės pabaigoje fiksuoti 683 aktyvūs protrūkiai, kai savaitę prieš tai tokių protrūkių buvo registruoti 705.

NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos, laikinai vykdančios direktoriaus funkcijas, Giedrės Aleksienės teigimu, situacija, vertinant protrūkius, šiuo metu primena švytuoklę.

„Vieną savaitę matome, jog situacija nežymiai keičiasi į blogąją pusę, kitą savaitę – į gerąją. Tai rodo, kad situacija, nors išlieka sudėtinga, bet yra gan stabili. Tokias tendencijas stebime daugelyje sektorių, įskaitant ir ugdymą“, – sako G. Aleksienė.

Ugdymo įstaigose fiksuojami protrūkiai neskaitlingi

Situacija ugdymo įstaigose per savaitę, vertinant registruotus protrūkius, nepasikeitė, jų registruota beveik tiek pat, kaip ir savaitę prieš tai. Aktyvių COVID-19 protrūkių, registruotų ugdymo įstaigose, praėjusią savaitę fiksuoti 457, savaitę prieš tai – 455. 

Liūto dalį protrūkių struktūroje, kaip ir laikotarpiais prieš tai, sudaro pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigos. Pastarąsias kelias savaites, nors nežymiai, tačiau auga ikimokyklinio ugdymo įstaigose fiksuotų aktyvių protrūkių dalis – praėjusią savaitę ji siekė apie 18 proc., savaitę prieš tai – 15 proc.

Vertinant protrūkių skaitlingumą, tendencijos nesikeičia – 98 proc. – protrūkių nėra skaitlingi, juose registruota mažiau nei dešimt susijusių pirminių atvejų. Gausių protrūkių, kuriuose pirminių susijusių atvejų skaičius viršytų 20, šiuo metu išvis neregistruota, kai prieš savaitę tokių besitęsiančių protrūkių buvo keturi.  

Vertinant protrūkių pasiskirstymą regionuose, daugiausia jų registruota Kauno, Vilniaus, Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse.

Daugumoje sektorių – palankios tendencijos

Praėjusią savaitę, kaip ir tris ankstesnes, palankios tendencijos stebimos gydymo ir socialines paslaugas teikiančiose įstaigose. Gydymo įstaigose registruoti 42 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai (savaitę prieš tai – 45), socialines paslaugas teikiančiose įstaigose – 12 aktyvių protrūkių, kaip ir ankstesniais laikotarpiais.

Gamybos sektoriuje specialistai šiuo metu taip pat stebi COVID-19 protrūkių kreivės lūžimą – 49-ąją metų savaitę registruoti 48 aktyvūs protrūkiai, savaitę prieš tai – 51. Palankios tendencijos, anot specialistų, matomos jau keturias savaites.

Prekybos ir maisto pramonės įmonėse antrąją gruodžio savaitę aktyvių protrūkių taip pat nežymiai sumažėjo. Atitinkamai registruota 16 (prieš savaitę – 20) ir devyni (prieš savaitę – 10) aktyvūs protrūkiai.

Svariai sumažėjo ir aktyvių COVID-19 ligos protrūkių, registruotų logistikos ir transporto įmonėse – nuo 10-ies 48-ąją metų savaitę iki trijų, kuriuos specialistai stebėjo praėjusią savaitę.

Aktyvių COVID-19 ligos protrūkių prieaugis praėjusią savaitę fiksuotas statybų, žemės ūkio, siuvimo pramonės įmonėse. Jis buvo nežymus ir siekė nuo kelių iki keliolikos procentų. 

Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 683 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai savaitę prieš tai – 705 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai.

NVSC primena, kad protrūkis – tai staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.

Specialistai ragina prisidėti prie viruso suvaldymo

Žmonės, kuriems nepavyko išvengti susidūrimo su virusu, gali prisidėti, kad kuo greičiau būtų nutraukta viruso plitimo grandinė, savarankiškai užpildydami užsikrėtusiesiems skirtą anketą https://atvejis.nvsc.lt/ ir pateikę išsamius duomenis, kaip ir kur užsikrėtė, su kuo turėjo didelės rizikos kontaktą.

Kuo greičiau žmogus pateiks šią informaciją, tuo greičiau bus izoliuoti su užsikrėtusiuoju bendravę ir kitiems riziką užsikrėsti galintys kelti žmonės, o tai reiškia – stabdomas tolesnis viruso plitimas. Tai ypač svarbu šiuo metu, kai stebimas naujų COVID-19 ligos atvejų augimas.

Vakcinacija

Specialistai primena, kad Lietuvoje vykdoma masinė vakcinacija, tad visi asmenys nuo 5-erių metų raginami registruotis skiepui internetu www.koronastop.lt arba, jeigu nėra galimybės to padaryti, skambinti Karštosios linijos numeriu 1808. Vaikus vakcinai registruoja tėvai (įtėviai), globėjai arba rūpintojai.

5–11 metų amžiaus vaikai bus skiepijami specialiai šiai amžiaus grupei skirta mažesnio tūrio „Comirnaty“ vakcina (gamintojas „BioNTech ir Pfizer“). Vakcina jaunesniems vaikams turės 10 mikrogramų COVID-19 mRNR (veikliosios medžiagos), vaikui bus suleidžiama 0,2 ml tūrio vakcinos dozė. 12 metų ir vyresniems gyventojams skirtose „Comirnaty“ vakcinose yra 30 mikrogramų COVID-19 mRNR, o vienos dozės tūris sudaro 0,3 ml.

Taip pat 18 metų ir vyresni gyventojai jau gali revakcinuotis. „Comirnaty“ (gam. „BioNTech ir Pfizer“) arba „Janssen“ (gam. „Janssen Pharmaceutica NV“) sustiprinančioji dozė skiriama praėjus keturiems mėnesiams po pilnos vakcinacijos, „Spikevax“ (gam. „Moderna“) – po šešių mėnesių.

Registruotis sustiprinančiajai vakcinos dozei galima įprastu būdu: internetu www.koronastop.lt arba Karštosios linijos trumpuoju telefono numeriu 1808. Vakcinuotis taip pat galima pas šeimos gydytoją. Norėdami sužinoti, ar jų asmens sveikatos priežiūros įstaiga vykdo skiepijimą nuo COVID-19 ligos, gyventojai turėtų kreiptis į įstaigos registratūrą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija