Po gaisro būtina išvalyti suodžius (Atnaujinta 15:12 val.)
Vėliausi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) organizuoti laboratoriniai oro tyrimai artimiausioje gaisro židiniui ugdymo įstaigoje - Vilniaus Trakų Vokės gimnazijoje, kuri nutolusi apie 5 km atstumu nuo gaisro židinio pavėjinėje pusėje, parodė, kad cheminių medžiagų (azoto oksidų, smalkių, suodžių) neaptikta tiek nevėdintose patalpose, tiek jas išvėdinus. Specialistų nuomone, dėl lietaus teršalai nusėdo ir į patalpas iš aplinkos oro nebepatenka.
Atnaujinta 2025-09-12 15:12 val.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) organizavo oro tyrimus 2-uose lopšeliuose-darželiuose, esančiuose arčiausiai gaisro vietos (1,3–1,7 km atstumu). Laboratoriniai tyrimai parodė, kad dėl gaisro į patalpas iš aplinkos oro patenka suodžiai, kurių koncentracijos didėja, jei patalpos vėdinamos: nevėdintose patalpose suodžių nebuvo aptikta, o išvėdinus koncentracija padidėjo iki 0,11–0,13 mg/m3 (leistina koncentracija 0,15 mg/m3).
Kitų tirtų cheminių medžiagų (azoto oksidų, smalkių) darželių-lopšelių patalpose neaptikta.
Kuo sveikatai pavojingi suodžiai
Suodžiai – tai smulkių juodų dalelių masė. Suodžių dalelių dydis svyruoja nuo maždaug 10 nm iki 1 mm, todėl mieste įrengtos oro kokybės stebėjimo stotys jų nefiksuoja (šios stotys tiria tik smulkiąsias kietąsias daleles, kurių diametras iki 10 µm). Suodžiai susidaro, kai kuro degimo zonoje trūksta deguonies arba kai kuras ar dujos sudega nevisiškai.
Suodžių įkvėpimas gali sukelti astmos paūmėjimą, kosulį, apsunkinti kvėpavimą ir padidinti širdies priepuolių bei insultų riziką. Pažeidžiamoms gyventojų grupėms – tokioms kaip vaikai, pagyvenę žmonės ir asmenys, sergantys širdies ar plaučių ligomis – kyla didesnė rizika.
Po gaisro ant paveiktų paviršių (sienų, baldų, grindų, langų, lauko baldų ) galima rasti suodžių bei kitų cheminių medžiagų. Tol, kol gaisras nebus likviduotas, arčiausiai gaisro židinio esančių patalpų (apie 5 km spinduliu) nerekomenduojame vėdinti per langus ar mechaninėmis vėdinimo sistemomis / rekuperacija. Tačiau patalpas būtina valyti.
Rekomendacijos gaisro paveiktų patalpų valymui
Pirmiausia teršalus būtina pašalinti fiziškai, paskui jų likučius neutralizuoti cheminėmis priemonėmis.
Nukenksminimo procedūros turi būti atliekamos nuosekliai ir apimti:
- šluostymą sausu būdu vienkartinėmis šluostėmis;
- grandymą ir šveitimą šepečiais, jei teršalai prilipę ir šluostant nenusivalo;
- nuplovimą vandeniu arba suslėgtu vandeniu, jei teršalai įstrigę tarpuose ar mažose erdvėse;
- plovimą plovikliais ar tirpikliais;
- cheminėmis medžiagomis apdorotų paviršių perskalavimą vandeniu;
- patalpų išvėdinimą (kai gaisras bus likviduotas).
Labai vizualiai užterštose patalpose cheminiam nukenksminimui patartina naudoti cheminius tirpiklius. Labiausiai tinka specialios suodžiams valyti skirtos cheminės priemonės. Taip pat tinka tirpikliai, turintys sudėtyje eterių, ketono, alkoholio ar polietilenglikolio. Būtina visus valymo darbus atlikti dėvint vienkartines kaukes, pirštines. Naudoti tik vienkartines šluostes.
Patalpose, kuriose vizualiai nesimato suodžių, pakanka atlikti fizinį visų paviršių valymą, o cheminėms medžiagoms neutralizuoti pakanka aktyviųjų paviršiams skirtų medžiagų (buitinių baldų, grindų, langų, kilimų ploviklių).
Nepamirškite išplauti užuolaidų, išmaudyti naminių gyvūnėlių, išskalbti užterštumo dienomis dėvėtų ar atvirai patalpose laikytų drabužių.