Klimato šiltėjimas veikia vabzdžių ir erkių platinamų ligų paplitimą ir sezoniškumą

Data

2022 04 07

Įvertinimas
2
nature-conservation-480985_960_720.jpg

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) minėdamas Pasaulinę sveikatos dieną, kurios šių metų tema yra „Mūsų planeta, mūsų sveikata“, atkreipia dėmesį į vieną iš klimato kaitos padarinių sveikatai – į vabzdžių ir erkių platinamas užkrečiamąsias ligas.

 Į klimato pokyčius reaguoja vabzdžiai ir erkės

Klimato pokyčiai žmogų paveikia ne tik tiesiogiai, bet ir per vabzdžius ir erkes, kurie platina pavojingas ligas ir yra jautrūs temperatūrai, drėgmei, krituliams, vėjui. Klimato šiltėjimas pagreitina jų vystymosi ciklą, turi įtakos ligų išplitimui į naujas teritorijas, pailgina ligos perdavimo sezoną tose teritorijose, kuriose jos jau egzistuoja.

Lietuvoje pastaraisiais metais ilgėja pavasario sezonas, o žiemos – trumpėja, tai lemia ir erkių gausos padidėjimą, jų aktyvaus periodo pailgėjimą.

Dengės karštligė grėsminga beveik pusei pasaulio gyventojų

Viena iš uodų platinamų ligų, kurios paplitimas pastaruoju metu didėja ir tai siejama būtent su klimato kaita, yra dengės karštligė. Tai ūmi virusinė liga, kuria žmogus užsikrečia  dažniausiai įkandus Aedes aegypti uodui. Liga gali pasireikšti įvairiais simptomais. Dažnai ligos sunkumas ir baigtis yra nenuspėjama. Dauguma pacientų (40–80 proc.) savaime pasveiksta patyrę lengvų simptomų, pavyzdžiui, pykinimą, vėmimą, bėrimą ir skausmą. Tačiau nedidelei daliai pacientų liga progresuoja iki sunkios formos.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per pastaruosius 50 metų sergamumas dengės karštlige  visame pasaulyje padidėjo 30 kartų ir siekia 50 – 390 mln. atvejų per metus. Liga paplitusi 128-ose pasaulio šalyse, daugiausiai Rytų ir Pietryčių Azijos šalyse. Šiose šalyse ši liga yra endeminė (t. y.  būdingas tik tam tikrai vietovei) arba epideminė (t. y. teritorijoje plinta dideliu greičiu).            

Lietuvoje registruojami įvežtiniai dengė karštligės atvejai: 2021 m. buvo užregistruotas 1 ligos atvejis, 2020 m. – 5 atvejai.

Europoje dengės karštlige žmonės užsikrečia vietovėse, kuriose paplitę Aedes albopictus uodai: 2010 m. jų užfiksuota Prancūzijoje ir Kroatijoje, 2012 m. buvo užfiksuotas protrūkis Madeiroje (Portugalija), susirgo daugiau nei 2000 žmonių.

Dengės karštligės paplitimą (tiek vietinį, tiek įvežtinį) lemia 5 veiksniai:

pastaruoju metu padidėjęs sergamumas šia liga pasaulyje;

Aedes albopictus uodų paplitimas Pietų Europoje ir tolesnis teritorinis plitimas;

tarptautiniai skrydžiai tarp Europos ir dengės karštligės paveiktų regionų;

aplinkos / klimato  sąlygos Europoje sudaro sąlygas vietiniam perdavimo ciklui;

virusu infekuotų Aedes albopictus uodų įvežimas oro transportu į Europą.

Rekomendacijos keliautojams

Skiepų nuo dengės karštligės nėra. Kad ši uodų platinama liga nesugadintų kelionės įspūdžių, specialistai pataria laikytis šių taisyklių:

Venkite lankytis vietovėse, kuriose paplitusi dengės karštligė, ypač po liūčių sezono.

Vykdami  į endemines zonas naudokite priemones, apsaugančias nuo uodų įgėlimų.

Dėvėkite tokius drabužius, kurie uždengtų  kuo daugiau odos.

Patalpose geriau naudokitės kondicionieriais,  jei visgi atidarote langus, naudokite nuo uodų apsaugančius tinklelius ant langų, durų, lovų.

Po kelionės  3–14 dienų laikotarpiu pajutę ligos požymius,  nedelskite ir kreipkitės į gydytoją. Jeigu sunegaluojate kelionės metu, taip pat nedelskite ieškoti medikų pagalbos.

 

NVSC informacija