Didžiausias sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis – Klaipėdoje

Data

2021 11 03

Įvertinimas
0
Persalimas.jpg

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC)  informuoja, kad per savaitę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis išliko beveik nepakitęs.

43-ąją savaitę (2021 m. spalio 25–31 d.) bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodiklis buvo 69,5 atvejo 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. 42-ąją savaitę šis rodiklis siekė 69,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Lyginant šių metų 43-osios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklius su ankstesnės savaitės rodikliais, matyti, kad susirgimų gripu skaičius sumažėjo, o ŪVKTI skaičius išliko panašus.  Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 43-ąją savaitę registruotas Utenos apskrityje (48 atvejai 10 tūkst. gyventojų), o didžiausias ( 78,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų ) – Klaipėdos apskrityje.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo negulėjo nė vienas asmuo.

2020–2021 m. gripo sezono 43-ąją savaitę bendras Lietuvos gyventojų sergamumo rodiklis buvo 32,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, o 2021–2022 m. gripo sezono 43-ąją savaitę – 69,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse

Administracinės teritorijos

(apskritys)

42 sav. (2021 m. spalio 18–24 d.)

43 sav. (2021 m. spalio 25–31 d.)

Gripo atvejų skaičius

Gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius

Rodiklis

(gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius 10 tūkst. gyventojų)

Gripo atvejų skaičius

Gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius

Rodiklis

(gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius 10 tūkst. gyventojų)

Alytaus

0

973

74,1

0

935

71,2

Kauno

1

4258

75,5

3

3808

67,5

Klaipėdos

3

2786

86,7

0

2513

78,2

Marijampolės

0

629

47,0

0

744

55,6

Panevėžio

0

1388

67,4

0

1279

62,1

Šiaulių

2

1988

77,1

1

2001

77,6

Tauragės

1

688

77,0

0

570

63,8

Telšių

0

939

73,2

0

957

74,6

Utenos

0

645

52,7

0

587

48,0

Vilniaus

1

5159

62,2

0

5955

71,8

Iš viso Lietuvoje

8

19453

69,9

4

19349

69,5

 

 

 

 

Gripas ir ŪVKTI. Kaip atskirti?

Užsikrėtusieji gripo virusu suserga staiga (vidutiniškai per 48 val.), kenčia nuo aukštos temperatūros (didesnės nei 38 °C), sauso kosulio, gerklės, galvos ir raumenų skausmo, nuovargio ir silpnumo. Kartais sergant gripu atsiranda šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Tuo metu su gripu dažnai painiojamomis ŪVKTI užsikrėtę žmonės paprastai nesiskundžia aukšta temperatūra, ligos simptomus pajaučia ne staiga, o palaipsniui, skundžiasi sloga (užgulta nosimi), lengvu iki vidutinio sunkumo gerklės skausmu, nedideliu krūtinės diskomfortu, bendru silpnumu ir nuovargiu.    

Kaip apsisaugoti nuo gripo ir ŪVKTI?

NVSC specialistai primena, kad skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo.

Visi asmenys, norintys pasiskiepyti nuo gripo, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Saugantis gripo ir ŪVKTI taip pat itin svarbu laikytis higienos taisyklių: kosint ir čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis (galima užsidengti skepetaite ar sulenkta alkūne); reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu arba naudoti rankų dezinfekcijos priemones; stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač nešvariomis rankomis; dažnai drėgnu būdu valyti ir vėdinti patalpas.
 
NVSC informacija