Informacija asmens sveikatos priežiūros įstaigoms

Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro informacija (anglų k.) 

Kokia yra dabartinė situacija?

Šiuo metu Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR) ir Ugandoje plinta Bundibugyo viruso sukeltas Ebolos ligos protrūkis. Naujausius sergamumo duomenis rasite ECDC interneto svetainėje https://www.ecdc.europa.eu/en/ebola-outbreak-democratic-republic-congo-and-uganda.

Kas yra Ebolos liga?

Ebolos liga – tai reta, bet sunki liga, kurią sukelia Orthoebolavirus genties virusai. Ji paplitusi Afrikos šalyse ir dažnai baigiasi mirtimi, nors ligos sunkumas priklauso nuo viruso rūšies.

Paprastai liga perduodama nuo žmogaus žmogui per tiesioginį kontaktą su krauju ir kitais kūno skysčiais.

Pirmasis Ebolos ligos protrūkis buvo užfiksuotas 1976 m. teritorijoje, kuri dabar priklauso KDR.

Kokie yra Ebolos simptomai?

Dažniausiai užsikrėtusiems  asmenims pasireiškia:

• ūmus karščiavimas;
• silpnumas, raumenų ir sąnarių skausmai;
• galvos skausmas.

Po to seka:

• laipsniškas silpnumas;
• apetito stoka;
• viduriavimas (kartais su krauju ir gleivėmis);
• pykinimas ir vėmimas.

Pradiniai simptomai yra nespecifiniai ir panašūs į dažniau pasitaikančių užkrečiamųjų ligų, pvz., tokių kaip maliarija, simptomus. Kitas ligos etapas yra sunkesnis, jam būdingas kraujavimas iš nosies, dantenų ir odos, vėmimas su krauju, kraujas išmatose.

Kiti simptomai yra odos bėrimas, gerklės uždegimas ir pasunkėjęs rijimas.

Inkubacinis ligos periodas trunka  2-21 d.

Ar dabartinis protrūkis kelia susirūpinimą?

Taip, nors šiuo metu užsikrėtimo rizika Europos gyventojams yra nedidelė, susirūpinimą kelia keletas veiksnių. Atsižvelgiant į jau didelį užregistruotų atvejų ir mirčių skaičių, panašu, kad protrūkis buvo nustatytas palyginti vėlai. Tai leidžia manyti, kad virusas galėjo plisti jau kurį laiką ir kad tikrasis atvejų skaičius bei protrūkio geografinis išplitimas gali būti didesnis nei šiuo metu pranešama.

Protrūkis taip pat vyksta ir sunkiai pasiekiamose vietovėse, o tai gali apsunkinti protrūkio epidemiologinius tyrimus ir reagavimo veiksmus. Be to, protrūkį sukėlė Bundibugyo virusas, kuriam šiuo metu nėra licencijuotų vakcinų ar specifinių gydymo būdų.

Ar sveikatos priežiūros specialistai turėtų nerimauti dėl kiekvieno iš paveiktų šalių grįžtančio asmens, kuriam pakilo temperatūra?

Dauguma pacientų, grįžtančių iš šalių, kuriose registruojamas Bundibugyo viruso sukeltos Ebolos ligos protrūkis, ir kurie karščiuoja ar jiems yra pasireiškę kiti nespecifiniai simptomai, neserga Ebolos liga. Panašius simptomus gali sukelti daugelis kitų infekcijų, įskaitant maliariją ir kvėpavimo takų infekcijas.

Sveikatos priežiūros specialistai turėtų įvertinti ligos simptomus, paciento kelionės istoriją ir turėtą sąlytį su įtariamu ar patvirtintu Ebolos ligos atveju. Ebolos liga gali būti įtariama pacientams, kurie per pastarąją 21 dieną keliavo protrūkio paveiktose šalyse ir kuriems pasireiškė ligos simptomai. Žmonės, kurie keliavo paveiktose šalyse ir kuriems pasireiškė simptomai, neturėtų vykti pas gydytoją prieš tai nesusisiekę su sveikatos priežiūros įstaiga.

Kada reikėtų įtarti Ebolos ligq?

Ebolos ligą galima įtarti pacientams, kuriems pasireiškia ligos simptomai ir kurie yra keliavę paveiktose teritorijose arba turėjo sąlytį su Ebolos liga užsikrėtusiais asmenimis.

Nors tikėtina, kad įvežtiniai Ebolos viruso atvejai Europoje bus labai reti, sveikatos priežiūros specialistai turėtų išlikti budrūs vertindami pacientus, kurie per pastarąją 21 dieną keliavo paveiktose KDR teritorijose arba Ugandoje. Simptomai dėl kurių gali kilti įtarimas dėl Ebolos ligos yra ūmus karščiavimas, silpnumas, raumenų ir sąnarių skausmas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Sunkesniais atvejais pacientams gali pasireikšti kraujavimas iš nosies, dantenų ir odos ir / arba vėmimas su krauju bei kraujas išmatose. Kiti simptomai – odos bėrimas, gerklės skausmas, sunkumas ryjant.

Ką daryti, jei kelionės metu arba atvykus pasireiškia ligos simptomai?

Jei keliautojui skrydžio metu pasireiškia simptomai, būdingi Ebolos ligai, lėktuvo įgulos nariai turėtų laikytis nustatytų procedūrų ir prieš atvykstant apie tai informuoti oro uostą. Atvykus, keliautojo sveikatos būklė  turi būti įvertinama laikantis saugumo reikalavimų. Patvirtinus Ebolos ligą, vykdomas sąlytį turėjusių asmenų nustatymas. Daugiau informacijos rasite čia https://www.ecdc.europa.eu/sites/default/files/documents/ebola-rapid-scientific-advice-suspected-case-air-travel.pdf, https://nvsc.lrv.lt/lt/apie-ebola-liga/atmintines1/.

Ką turėtų daryti sveikatos priežiūros specialistai, jei įtaria Ebolos ligos atvejį?

Svarbu greitai nustatyti įtariamus Ebolos ligos atvejus, nes tai leidžia skubiai imtis tinkamų infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonių, sumažinti sveikatos priežiūros darbuotojų ir kitų pacientų užsikrėtimo riziką, taip pat užtikrinti galimybę visuomenės sveikatos institucijoms vykdyti epidemiologinius tyrimus, kontaktų atsekimą ir kitas ligos valdymo priemones.

Kontaktas su pacientu, kuriam įtariama Ebolos liga, turėtų būti ribojamas, leidžiant dirbti tik būtiniausiems darbuotojams, apmokytiems naudoti tinkamas asmenines apsaugos priemones. Jei įmanoma, pacientas turėtų būti izoliuotas nuo kitų pacientų ir personalo bei paprašytas dėvėti skysčiams atsparią chirurginę kaukę (IIR tipo).

Lietuvoje sveikatos priežiūros institucijų veiksmai įtarus ar nustačius Ebolos ligos atvejį nustatyti Sveikatos priežiūros įstaigų veiksmų, įtarus ar nustačius virusinės hemoraginės karštligės atvejį, apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-815 ,,Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų veiksmų, įtarus ar nustačius virusinės hemoraginės karštligės atvejį, aprašo patvirtinimo“ https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/3efeeb20249c11e5b336e9064144f02a/asr.

Daugiau informacijos apie rekomenduojamas infekcijų kontrolės priemones https://www.ecdc.europa.eu/en/publications-data/ebola-disease-rapid-advice-infection-prevention-and-control-measures

Kodėl reikėtų riboti kontaktų su įtariamuoju Ebolos ligos atveju skaičių?

Ribojant žmonių, turėjusių kontaktą su įtariamuoju ligos atveju, skaičių, sumažėja užsikrėtimo rizika ir palengvėja kontaktų atsekimas, jei vėliau patvirtinama, kad pacientas serga Ebolos liga.

Ar visose ligoninėse gali būti gydomi asmenys, kuriems nustatyta Ebolos liga?

Ne. Lietuvoje vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-815 ,,Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų veiksmų, įtarus ar nustačius virusinės hemoraginės karštligės atvejį, aprašo patvirtinimo“ https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/3efeeb20249c11e5b336e9064144f02a/asr asmenys, kuriems įtariama ar nustatyta Ebolos liga, būtų izoliuojami ir gydomi VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje, VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, vaikai hospitalizuojami Vaikų ligoninėje (VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose) arba VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

Kokios infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonės yra rekomenduojamos?

Įtarus ar nustačius Ebolos ligą taikomos standartinės ir papildomos (susijusios su galimais perdavimo būdais) pacientų apsaugos priemonės, nustatytos Lietuvos higienos normoje HN 47-1:2026 ,,Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 ,,Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2026 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: infekcijų kontrolės reikalavimai“ patvirtinimo“ https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.A8DBA9F5457B/asr.

Daugiau informacijos dėl tinkamų infekcijų kontrolės priemonių taikymo asmens sveikatos priežiūros įstaigose galima rasti čia https://www.ecdc.europa.eu/en/publications-data/ebola-disease-rapid-advice-infection-prevention-and-control-measures

Kaip sveikatos priežiūros darbuotojai gali apsisaugoti?

Sveikatos priežiūros darbuotojai turėtų atlikti rizikos vertinimą prieš tiesiogiai susiduriant su pacientais ir riboti sąlytį su krauju, kūno skysčiais bei užterštomis medžiagomis. Tiesioginę priežiūrą turėtų teikti mažiausias būtinas darbuotojų skaičius, naudojant tinkamas asmenines apsaugos priemones.

Darbuotojai turėtų teisingai užsidėti ir nusiimti asmenines apsaugos priemones, bei laikytis griežtų rankų higienos reikalavimų. Kai įmanoma, asmeninių apsaugos priemonių nusiėmimą turėtų prižiūrėti apmokytas stebėtojas „pagalbininkas“, siekiant sumažinti atsitiktinio užsikrėtimo riziką. Daugiau informacijos https://www.ecdc.europa.eu/en/publications-data/ebola-disease-rapid-advice-infection-prevention-and-control-measures.

Koks yra „porininko“ sistemos vaidmuo naudojant asmenines apsaugos priemones?

Apmokytas stebėtojas, arba „porininkas“, gali padėti sveikatos priežiūros darbuotojams teisingai užsidėti ir nusivilkti asmenines apsaugos priemones bei stebėti infekcijų prevencijos ir kontrolės procedūrų laikymąsi. Tai padeda sumažinti atsitiktinio užsikrėtimo riziką, ypač nusivelkant asmenines apsaugos priemones. Daugiau informacijos https://www.ecdc.europa.eu/en/publications-data/ebola-disease-rapid-advice-infection-prevention-and-control-measures

Asmens apsaugos priemonės

Asmens sveikatos priežiūros įstaigose rekomenduojamos naudoti asmeninės apsaugos priemonės (AAP):

• Medicininiai chalatai ir avalynė. Reikėtų vengti dėvėti asmeninius drabužius. Rekomenduojama neperšlampanti, neslystanti uždara avalynė; taip pat galima naudoti antbačius;
• Dvi poros pirštinių (nitrilo): viena po kombinezono rankogaliu, kita – virš rankogalio;
• Respiratoriai (FFP2 arba aukštesnės klasės);
• Akių apsaugos priemonės (veido skydelis arba akiniai);
• Kombinezonas. Ligoninėse laikantis nustatytų AAP apsirengimo ir nusirengimo procedūrų, kombinezonai yra priimtinesni už chalatus, kurie nevisiškai dengia galvos ir kaklo sritį.  Tačiau, jei nėra nustatytos tinkamos kombinezonų apsirengimo ir nusirengimo procedūros, galima naudoti chalatą su papildoma galvos ir kaklo apsauga (chirurginiu arba balaklavos tipo gobtuvu), po kuria dėvimos akių apsaugos priemonės;
• Prijuostė: vienkartinė, ilga ir vidutinio storio.

Kokio tipo palatoje turėtų būti gydomi pacientai?

Asmenys, kuriems įtariama Ebolos liga, turėtų būti izoliuojami vienvietėje palatoje. Palatoje turėtų būti atskiras tualetas (vonios kambarys) ir, jei įmanoma, prieškambaris.

Atvejai, kuriems patvirtinta Ebolos liga, jei įmanoma, turėtų būti gydomi specializuotoje izoliacijos palatoje. Jei numatomos procedūros, kurių metu gali susidaryti aerozoliai, rekomenduojamos palatos su neigiamu slėgiu https://www.ecdc.europa.eu/en/publications-data/ebola-disease-rapid-advice-infection-prevention-and-control-measures.

Kaip diagnozuojama?

Bundibugyo viruso ligos laboratorinis patvirtinimas atliekamas naudojant nukleorūgščių amplifikacijos tyrimus (NAAT). Rekomenduojami ėminiai gyviems pacientams – kraujas arba kraujo plazma, mirusiems asmenims – burnos ertmės tepinėliai.

Kas atlieka diagnostinius tyrimus Lietuvoje?

Tyrimus virusui nustatyti atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

Kokia yra tyrimų organizavimo tvarka?

Laboratorinių tyrimų organizavimo ir atlikimo tvarka yra reglamentuota Sveikatos priežiūros įstaigų veiksmų, įtarus ar nustačius virusinės hemoraginės karštligės atvejį, apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-815 ,,Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų veiksmų, įtarus ar nustačius virusinės hemoraginės karštligės atvejį, aprašo patvirtinimo“ https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/3efeeb20249c11e5b336e9064144f02a/asr.

Ketvirtosios pavojingumo grupės virusinių hemoraginių karštligių ėminių paėmimo, pakavimo ir transportavimo tvarka nustatyta Ketvirtosios pavojingumo grupės virusinių hemoraginių karštligių ėminių paėmimo, pakavimo ir transportavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-175 ,,Dėl Ketvirtosios pavojingumo grupės virusinių hemoraginių karštligių ėminių paėmimo, pakavimo ir transportavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/9b2f0520b2cc11e4bac1f5e3773cda3e.

Ar ankstyvas laboratorinis tyrimas gali būti neigiamas, net jei asmuo yra užsikrėtęs?

Neigiamas tyrimo rezultatas ne visada paneigia ligos diagnozę, jei mėginys buvo paimtas labai anksti po simptomų pasireiškimo. Jei įtariamo atvejo tyrimo rezultatas yra neigiamas, o kraujo mėginys buvo paimtas praėjus mažiau nei 72 valandoms po simptomų pasireiškimo, reikėtų paimti antrą mėginį ir jį ištirti praėjus daugiau nei 72 valandoms po simptomų pasireiškimo. Daugiau informacijos rasite čia https://www.ecdc.europa.eu/sites/default/files/documents/EBOLA%20TAB%20NEW%20FINAL_0.pdf.

Kada galima sušvelninti arba nutraukti paciento izoliavimą?

Sprendimai dėl infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonių sušvelninimo bei pacientų perkėlimo į kitą skyrių turėtų būti priimami bendradarbiaujant su infekcinių ligų, intensyviosios terapijos, ligoninių infekcijų prevencijos ir kontrolės bei klinikinės mikrobiologijos specialistais. Sprendžiant dėl infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonių sušvelninimo, reikėtų atsižvelgti į simptomų išnykimą ir nukleorūgščių amplifikacijos testo (NAAT) rezultatus. Įrodymai dėl rRT-PCR Ct verčių taikymo kūno skysčių užkrečiamumui prognozuoti yra labai riboti.

Kokią pagalbą galima gauti, jei diagnostiniai pajėgumai šalyje yra riboti?

Europos Sąjungos referentinė laboratorija dėl naujų, graužikų platinamų ir zoonozinių virusinių patogenų (EURL-PH-ERZV) remia Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Erdvės (ES/EEE) šalis, teikdama diagnostinę pagalbą, atnaujintus tyrimų protokolus ir technines konsultacijas laboratorijų biologinio saugumo ir procedūrų klausimais. Ji taip pat teikia diagnostines paslaugas šalims, kurios neturi galimybių diagnozuoti Bundibugyo viruso infekcijos. Daugiau informacijos čia https://www.ecdc.europa.eu/en/ebola-disease/surveillance-and-updates/ebola-outbreak/laboratory-guidance.

Kas yra daroma, kai nustatomas įtariamas arba patvirtintas ligos atvejis?

Pacientas izoliuojamas ir tiriamas. Jei patvirtinama Ebolos liga, nustatomi sąlytį turėję asmenys, siekiant užkirsti kelią tolimesniam viruso plitimui.

Kokius patarimus reikėtų duoti grįžtantiems keliautojams?

Grįžusiems keliautojams reikėtų suteikti informaciją apie ligos simptomus, viruso plitimo būdus  ir ką daryti, jei pasireiškia ligos simptomai. Jei simptomai pasireiškia per 21 dieną nuo išvykimo iš paveiktos šalies,  rekomenduojama izoliuotis, kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą telefonu ir informuoti sveikatos priežiūros specialistus apie buvusią kelionę https://nvsc.lrv.lt/lt/apie-ebola-liga/atmintines1/.