Erkinis encefalitas – Lietuva endeminė teritorija, tačiau lietuviai skiepijasi vangiai

Erkinis encefalitas – virusinė infekcija, kurios sukėlėją platina erkės. Pastaraisiais metais stebimas erkių populiacijos pagausėjimas, siejamas su šiltesnėmis žiemomis bei kitais klimatiniais veiksniais. Lietuva priskirtina prie didelio erkių paplitimo kraštų. Erkių aktyvumo sezonas prasideda ankstyvą pavasarį, balandžio mėnesį, ir tęsiasi  iki lapkričio mėnesio. Erkės aktyvios tampa tuomet, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia septynis laipsnius šilumos. Šių ligų sukėlėjus nešioja iksodinės erkės (Ixodes ricinus), kurios paplitusios visuose Lietuvos rajonuose, todėl užsikrėsti erkių pernešamomis ligomis galima bet kur. Minėtų erkių  gausa Lietuvoje išaugo per paskutinį dešimtmetį. Ypač didelė rizika „parsinešti“ erkių yra leidžiant laiką gamtoje – soduose, prie vandens telkinių, miškuose, parkuose, skveruose.

              Pastarąjį dešimtmetį stebima sergamumo erkiniu encefalitu didėjimo tendencija. Vienas iš faktorių – pastaraisiais metais stebimas erkių populiacijos pagausėjimas. Sergamumo erkiniu encefalitu  rodiklių svyravimas  taip pat siejamas su sukėlėjų rezervuaro ir pernešėjų – smulkiųjų graužikų ir erkių – skaitlingumu, kurį gali įtakoti ir landšaftinės, socialinės – ekonominės sąlygos bei klimato šiltėjimas. Didžiausia erkių gausa bei didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis yra Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje. Sergamumo erkiniu encefalitu statistika nedžiugina – 2016 m. Lietuvoje užregistruoti 663 erkinio encefalito atvejai (2015 m. – 336). 

            Erkiniu encefalitu susergama įsisiurbus iksodinei erkei, užsikrėtusiai erkinio encefalito  virusais arba pavartojus nepasterizuotą ar kitaip termiškai neapdorotą, erkinio encefalito virusais užkrėstą karvių ar ožkų pieną. Žmogus užsikrečia įkandus nimfoms arba lytiškai subrendusioms  erkėms. Didžiausia tikimybė užsikrėsti žmogui yra nuo nimfų. Jos labai mažos (apie 1 mm skersmens), todėl sunkiai pastebimos, aktyviausios vasarą, kuomet žmogus daugiausia laiko praleidžia

gamtoje. Erkės maitinasi krauju, aukos  jos laukia  žolėje ar neaukštuose krūmuose, dažniausiai 10-20 cm. virš žemės. Erkės neturi regos organų, tačiau jutimo organais (Halerio organai) jaučia artėjančią auką, patekusi ant kūno  ieško tinkamos vietos įsisiurbti. Erkės įsisiurbimas  nejuntamas, kadangi ji su seilėmis išskiria nuskausminančias medžiagas. Įsisiurbusi erkė ant kūno gali išbūti gana ilgą laiką. Erkinio encefalito virusai gyvena ir dauginasi erkių seilių liaukose, todėl gali būti perduodami vos pradėjus erkei siurbti kraują.

         Erkiniu encefalitu dažniausiai susergama praėjus 2-3 savaitėms po užsikrėtusios erkės įsisiurbimo. Erkinio encefalito virusai pirmiausiai dauginasi odoje, vėliau su limfa patenka į limfmazgius ir kraujotaką, išnešiojami ir  dauginasi įvairiuose organuose, vėl patenka į kraujotaką ir pažeidžia centrinę nervų sistemą. Ligai būdingos dvi bangos: po inkubacinio periodo (7-14 dienų)  liga prasideda panašiais į gripą požymiais (karščiuojama, skauda galvą, raumenis), po savaitės šie požymiai išnyksta, kartais sveikata gali pagerėti ir  po to  vėl pakyla temperatūra, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, sąmonės, pusiausvyros sutrikimai, paralyžius ir sunkūs centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiai. Persirgus erkiniu encefalitu  dažni liekamieji reiškiniai  trikdantys gyvenimo kokybę, kartais sukeliantys neįgalumą (paralyžiai, pusiausvyros sutrikimai, pečių juostos raumenų pakenkimai, galvos skausmai, klausos, dėmesio, sutrikimai, psichologinės problemos).

               Vienintelė efektyvi erkinio profilaktikos priemonė – skiepai. Lietuviai skiepijasi vangiai, 2016 m. pirma erkinio encefalito vakcinos dozė (TBE1) buvo įskiepyta 36 337 asmenims, o 2015 m. tik 17 526.

              Šiandien  susirgimų erkiniu encefalitu būtų registruojama mažiau, jei žmonės, rizikuojantys kontaktuoti su erkėmis – dažnai besilankantys miškuose, gyvenantys miškingose vietovėse – skiepytųsi. Skiepytis nuo erkinio encefalito  niekada nevėlu, tačiau rekomenduojama pasiskiepyti iki šiltojo metų laikotarpio, kol erkės yra neaktyvios. Patikimiausia apsauga – trys vakcinos  dozės. Erkinio  vakcina yra skiepijama išlaikant 1-3 mėnesių intervalą tarp pirmosios ir antrosios dozių, po kurių susidaro imunitetas, visiškai apsaugantis žmogų nuo EE išsivystymo vienerius metus. Trečia vakcinos dozė skiriama maždaug po metų (9-12 mėn.). Vėliau, siekiant palaikyti apsauginį imuniteto lygį, kas trejus-penkerius  metus reikia pakartotinai skiepytis po vieną dozę. Atsižvelgiant į situaciją, pavyzdžiui, šiltuoju metų periodu, kai erkės jau aktyvios, gali būti taikoma pagreitintos vakcinacijos schema, kai tarp pirmos ir antros vakcinos dozių yra išlaikomas 1-2 savaičių intervalas. Trečia vakcinos dozė skiriama praėjus 5-12 mėn. po antrosios dozės. Vėliau, kas trejus – penkerius  metus, reikia pakartotinai skiepytis po vieną dozę. Patikima apsauga įgyjama tik įskiepijus tris vakcinos dozes, o neužbaigus skiepijimo apsauga gali nesusidaryti (taikant tiek pagreitintą, tiek įprastinę skiepijimo schemą). Vakcina neapsaugo  nuo erkinio encefalito, jei erkė  įkando  dar prieš skiepijantis  ar per dvi savaites po pirmos dozės  suleidimo. Skiepai  garantuoja apsaugą  praėjus dviems savaitėms nuo antrosios dozės įskiepijimo. Nuo erkinio encefalito rekomenduojama pasiskiepyti gyventojams, kurie dirba miškuose, parkuose. Skiepytis reikia ir tiems, kurie mėgsta laisvalaikį leisti gamtoje, dažnai besilankantiems miške. Erkinio encefalito vakcina Lietuvoje yra mokama. Vaikai gali būti skiepijami nuo vienerių metų amžiaus.

             Jei įsisiurbė erkė – nedelsiant ją pašalinkite. Pirštais ar pincetu erkę stumkite kuo arčiau odos, kol pakilusi oda bus panaši į „palapinę“ ir staigiu judesiu ištraukite. Traukiant erkę, nespauskite jos pilvuko, kad ši „neįšvirkštų“ į žaizdą  ligos sukėlėjų, taip pat labai svarbu, kad žaizdoje neliktų erkės galvos. Įkandimo vietą būtinai dezinfekuokite: nuplaukite muilu, patepkite antiseptiniu tirpalu. Jeigu patys negalite pašalinti erkės, kuo greičiau kreipkitės į medikus. Kadangi erkinio encefalito virusai būna erkės seilių liaukose, žmogui jie yra perduodami tuo pačiu metu, kai tik erkė pažeidžia odą. Todėl labai svarbu skubi ir efektyvi pagalba. Ištraukus erkę, rekomenduojama dieną pasižymėti kalendoriuje. Jei įkandimo vietoje oda parausta arba ją išberia, taip pat dviejų savaičių bėgyje atsiradus į gripą panašiems ar kitiems ligų simptomams, būtina kreiptis į gydytoją. Skiepijimas nuo erkinio encefalito po erkės įkandimo jau yra neveiksmingas, norint išvengti šios erkės perduotos ligos.

                      Apsisaugoti nuo erkinio encefalito galime jau šiandien – taip išvengsime sunkios ligos, kuria užsikrėsti rizika Lietuvoje yra didelė.
 

Marijampolės departamento
Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja
Loreta Radzevičienė
Tel. (8 343) 92 242
El. p. loreta.radzeviciene@nvsc.lt

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-04-13