Rekomendacijos šulinių vietos parinkimui

Vanduo – svarbiausias žmogaus gyvybei gamtinis resursas, lemiantis visų žemės organizmų egzistavimą. Jis yra terpė medžiagų pernašai ir vandenyje lengvai tirpsta daugelis cheminių elementų, kurių buvimas vandenyje ne visada yra pageidaujamas, o kartais net ir pavojingas. Lietuvoje geriamo vandens tiekimui naudojamas tik požeminis vanduo, kurio ištekliai sudaro 3,2 milijonų kubinių metrų. Kaimo vietovėse, mažuose miesteliuose bei priemiesčiuose viešai tiekiamo geriamojo vandens dažniausiai nėra, todėl nemaža dalis gyventojų geriamąjį vandenį gauna iš šachtinių šulinių. Rekomenduojame šulinius įrengti ir prižiūrėti atsakingai.

Kaip teisingai pasirinkti vandens šulinio vietą?

Renkantis vandens šulinio vietą svarbu atsižvelgti ne tik į grunto savybes, sudėtį, bet ir aplinką, kuri sups vandens gręžinį, todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai siūlo:

Nesirinkti vandens šulinio vietos žemutinėse sklypo vietose, kuriose galimas užteršto lietaus vandens kaupimasis ir užtvindymo tikimybė;
Įvertinti potencialius taršos objektus ir atstumą iki jų. Lietuvos Respublikos teisės aktai reglamentuoja minimalius atstumus nuo šulinio iki gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato, šiltnamio, tvarto, lauko tualeto, trąšų, pesticidų, naftos produktų sandėlio, mėšlidės, atliekų kompostavimo aikštelės, išgriebimo duobės, buitinių nuotekų valymo įrenginio, nuotekų kaupimo rezervuaro, tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus taršos šaltinius, kurie gali tūrėti reikšmingos įtakos šulinio vandens kokybei, tokius kaip dirbama ir tręšiama žemės ūkio paskirties žemė, gatvės, keliai ir kt.;
Atlikti sklypo geologinius ir hidrogeologinius tyrimus, nustatant vandens tekėjimo kryptis gyvenamosios vietovės atžvilgiu, galimą ryšį su esamais ir projektuojamais šuliniais;
Šulinio neįrengti pelkėtose vietose ar vietose, kur gali būti nuošliaužos;
Šulinį įrengti su stogeliu, kad į vidų nepatektų lapai, dulkės ir kt.;
Šulinio įrengimui naudoti tik saugias, tinkamas su geriamuoju vandeniu liestis medžiagas;
Šulinio sienų įrengimui naudoti vandeniui nepralaidžias medžiagas, geriausiai tinka betono žiedai, kurių tarpai užpildomi cementu;
Reguliariai tikrinti geriamojo vandens kokybę laboratorijose (ypač aktualu pavasarį);
Valyti, remontuoti ir esant reikalui dezinfekuoti šulinius (10 proc. chlorkalkių tirpalu);
Atliekant šulinių geriamojo vandens tyrimus svarbu įvertinti minimalius rodiklius: žarninių lazdelių (Escherichia coli), žarninių enterokokų skaičių 100 ml vandens, nitratų, nitritų, amonio kiekį, permanganato indeksą ir savitąjį elektrinį laidį.
Poveikis žmonių sveikatai

Vandens kietumą lemia  kalcio ir magnio druskų koncentracija, kuri sveikatai nėra pavojinga. Gerdami kietesnį vandenį, žmonės mažiau serga širdies ligomis ir hipertonija.

Didelis geležies kiekis vandenyje pakeičia jo spalvą ir skonį, tačiau net ir 10 kartų didesnė koncentracija nekelia pavojaus žmogaus sveikatai.

Per didelis mangano kiekis gali sukelti centrinės nervų sistemos, vidaus organų sutrikimus.

Per didelis fluoro kiekis vandenyje gali sukelti fluorozę, sutrikdyti kalcio ir magnio apykaitą, ypač pavojingas ikimokyklinio amžiaus vaikams, nes gali išsivystyti dantų fluorozė, antinksčių ir skydliaukės veiklos sutrikimai.

Didelis permanganato indeksas parodo bendrą užterštumą organinės kilmės teršalais. Šio rodiklio didėjimo priežastis gali būti tarša iš aplinkos, patenkantis paviršinis vanduo, netoli esantys durpynai ir kt. Tai yra indikatorinis rodiklis, kuris yra nepavojingas sveikatai.

Per didelis amonio kiekis gali signalizuoti apie mikrobiologinį užterštumą ar puvimo procesus. Amonis tiesioginio neigiamo poveikio sveikatai nedaro, tačiau didesnis jo kiekis gali pabloginti juslines vandens savybes.

Dėl intensyvaus žemės ūkio paskirties žemės sklypų tręšimo neorganinėmis trąšomis ir per mažo atstumo iki vandens šulinio, į šulinio vandenį gali patekti nitritai ir nitratai. Per didelis nitratų kiekis gali sukelti vėžinius susirgimus ar net būti mirtinas. Vartoti nitratais ir nitritais užterštą vandenį ypač pavojinga nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus, nes jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento ir gali išsivysti methemoglobinemija.

Nuo š. m. lapkričio 1 d. nėščiosios ar auginantys kūdikius iki 6 mėnesių gali kreiptis į NVSC su prašymu ištirti šulinio ar seklesnio negu 50 m gylio vandens gręžinio vandens užterštumą nitritais ir nitratais.

Daugiau informacijos apie šulinių ir gręžinių tyrimus galima rasti NVSC interneto svetainėje.