Su autotransportu susijęs oro taršos poveikis sveikatai

Oro tarša yra pagrindinė žmogaus pirmalaikės mirties, kurią lemia aplinka, priežastis. Autotransportas – vienas didžiausių oro teršalų  Lietuvoje šaltinių.

Oro teršalai darantys įtaką sveikatai (pajuodinti, išskiriami automobilių): kietosios dalelės (KD10 ir KD2.5), azoto dioksidas (NO2), sieros dioksidas, (SO2), ozonas {O3), anglies monoksidas (CO), policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA), benz(o)pirenas, sunkieji metalai, lakūs organiniai junginiai (LOJ).

Dėl oro taršos mes jaučiame kokybinius gyvenimo pokyčius sveikatos atžvilgiu. Tyrimais įrodyta, kad oro užterštumas tiesiogiai susijęs su bronchine astma, įvairioms obstrukcinėmis plaučių ligomis, alerginėmis ligomis, o pagal paskutines mokslo tendencijas oro tarša yra siejama su širdies ir kraujagyslių ligomis: insultu, infarktu. Už tai yra atsakingos į orą išmetamos kietosios dalelės, kurios per plaučius patenka į kraujotaką ir ten sudaro uždegiminius procesus. Kuo kietosios dalelės smulkesnės, tuo giliau jos gali patekti į mūsų organizmą sudarant sąlygas krešulių susidarymui, jos taip pat gali sąlygoti aterosklerozės vystymąsi. Asmenys turintys lėtinių ligų jautriau reaguoja į oro užterštumą. Epidemiologinių studijų metu įrodyta, kad tomis dienomis, kuomet padidėja oro užterštumas, padidėja ir hospitalizuojamų asmenų skaičius, taip pat nustatyta, kad tomis dienomis padidėja žmonių mirtingumo rodikliai. Pagal Europos Sąjungoje nustatytus saugius kietųjų dalelių lygius ore, nustatytos mokslinės tyrimo metodikos apskaičiuoti ryšį tarp oro užterštumo smulkiosiomis oro dalelėmis ir mirtingumo padidėjimo. Lietuvoje atlikus šiuos tyrimus, nustatyta, kad kasmet Lietuvoje dėl oro taršos anksčiau laiko miršta  apie 2000 žmonių. Oro užterštumas taip pat yra priskiriamas kancerogenui.

Vertinant taršos pokytį pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, statistinis automobilio taršumas Lietuvoje – vienas didžiausių ES. Panašiai taršūs yra automobiliai Estijoje. Transportas yra vienintelis šalies sektorius, kuriame tarša šį amžių augo ypač dramatiškai (tai rodo transporto šiltnamio dujos emisijos, kurios 2005-2019 m. didėjo 49 proc.).

Vienas didžiausių oro teršalų šaltinių – transporto priemonės su vidaus degimo varikliais. Nustatyta, jog iš mobilių taršos šaltinių su autotransporto išmetamomis dujomis į Vilniaus aplinkos orą per metus patenka 107,9 tonos teršalų, iš kurių 77 proc. – anglies monoksidas. Tai sudaro net 88 proc. visų į atmosferą išmetamų teršalų, o vienam gyventojui apytiksliai jų tenka 0,3 kg per metus. VĮ „Regitra“ duomenimis, iki 2023 m. gruodžio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruotos apie 1,1 mln. dyzeliu varomų transporto priemonių, beveik 390 tūkst. – varomų benzinu ir tik šiek tiek daugiau nei 11 tūkst. – naudojančių tik elektrą. Situaciją paaštrina ir tai, kad dauguma Lietuvoje eksploatuojamų automobilių yra senesni nei 10 metų.

Jau dabar yra kalbama, kad nuo 2035 m. visoje ES bus uždrausta naujų automobilių su vidaus degimo varikliais gamyba, tačiau ką mes, kaip šalis, galime nuveikti dar iki tol? Kokie sprendimai būtini dar šiandien?

Iki šių metų birželio 10 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kvietė fizinius asmenis, planuojančius atsisakyti taršaus automobilio, pateikti paraišką kompensacijai gauti už įsigytą mažiau taršią transporto priemonę, el. paspirtuką, dviratį, viešojo transporto bilietą ar dalijimosi paslaugas. Kitų metų pradžioje APVA planuoja šių programų atnaujinimą.
Šiuo metu Aplinkos ministerija kartu su APVA įgyvendina komunikacinę kampaniją „Būk modernus – keisk ratus“, kuria siekiama gyventojus šviesti ir skatinti judėti darniau. Kodėl naudinga judėti darniai?:

Geresnė oro, kuriuo kvėpuojate, kokybė:

Jei žmonės kasdien rinktųsi keliauti viešuoju transportu, bemotorinėmis transporto priemonėmis ar daugiau vaikščiotų pėsčiomis, pajustume, kaip pagerėjo oro kokybė. Pirmojo karantino metu, įsigaliojus judėjimo apribojimams, šalies miestuose kietųjų dalelių ir azoto dioksido koncentracija sumažėjo maždaug 30 – 50 procentų. Tai įrodymas, kad automobilių naudojimas yra tiesiogiai susijęs su tai, kokiu oru kvėpuojame.

 Geresnė sveikata

Automobiliu kasdien keliaujantis žmogus mažiau juda fiziškai, todėl patiria ir netiesioginę neigiamą įtaką savo sveikatai. Mūsų kūnas evoliuciškai sutvertas taip, kad jam kasdien būtina fizinė veikla. Būdami fiziškai aktyvūs, judėdami turime ne tik galimybę išlaikyti normalų kūno svorį, bet ir stipriname savo širdies ir kraujagyslių bei imuninę sistemą, skeleto raumenis, raiščius, sausgysles, kaulus. Be to, pagerėja koordinacija, atmintis, pažinimo procesai. Moksliškai patvirtinta, kad fizinis aktyvumas gali būti viena iš prevencijos priemonių, apsaugančių nuo depresijos, demencijos, nerimo sutrikimų, cukrinio diabeto, riebalų apykaitos sutrikimų, vėžinių susirgimų. Kasdienis ėjimas į darbą, parduotuvę ar tvarkytis asmeninių reikalų pėsčiomis arba važiavimas dviračiu yra nuostabi fizinio aktyvumo didinimo priemonė. Ji ypač svarbi tiems, kas neranda laiko fizinei veiklai dienos metu.

    Pilnesnė piniginė

Nuosavas automobilis – nuolatinės išlaidos degalams, remontui, plovimui, draudimui ir pan. Ar skaičiavote, kiek jums vidutiniškai kainuoja automobilio išlaikymas? „Eurostat“ duomenys rodo, kad lietuviai patenka tarp daugiausiai transportui išleidžiančių Europos Sąjungos gyventojų. Lietuvos vidurkis transporto išlaidoms pastaraisiais metais sudarė apie 15 procentų nuo gaunamų pajamų: pagal šį rodiklį mūsų šalis yra tarp lyderių visoje ES. Pavyzdžiui, latviai, estai susisiekimui skiria gerokai mažiau – apie 12 proc. visų savo išlaidų. Akivaizdu, kad pomėgis keliauti nuosavu automobiliu brangiai kainuoja. Kad piniginė būtų pilnesnė, verta dažniau rinktis važiavimą dviračiu, vaikščiojimą ar viešąjį transportą. Tikėtina, kad dažnai sutaupysite ne tik pinigų, bet ir laiko. Tai ypač aktualu didžiųjų miestų gyventojams. Vidutiniškai per metus vienas Vilniaus miesto gyventojas piko metu automobilyje praleidžia apie 32 valandas. Kam švaistyti laiką, kurio visi turime ribotai, kai dabar turime galimybę tikslą pasiekti kur kas greičiau negu automobiliu?

Jeigu neturite galimybės naudotis aplinką tausojančiomis transporto priemonėmis, bet norite sumažinti savo automobilio keliamą taršą, naudokitės ekologiško vairavimo principais:

    Patikrinkite padangų slėgį. Slėgiui sumažėjus 0,5 baro, degalų sąnaudos padidėja 2,5 %;
    Naudokite mažo klampumo alyvą. Geriausia alyva gali padėti sumažinti degalų naudojimą ir CO2 išmetimų kiekį daugiau kaip 2,5 %.
    Nuimkite stogo bagažinę. Stogo bagažinė net be bagažo gali padidinti degalų sąnaudas ir CO2 išmetimų kiekį 10 %.
    Važiuokite lėčiau. Važiuojant didesniu nei 120 km/h greičiu, sunaudojama 30 % daugiau degalų nei važiuojant 80 km/h greičiu. Degalai taupomi ir važiuojant tolygiu greičiu.
    Laiku perjunkite į aukštesnę pavarą, taip sumažinsite degalų sąnaudas.
    Teikite pirmenybę biodegalams.