Specifiniai oro teršalai

Jungtinių Amerikos Valstijų Aplinkos apsaugos agentūra (United States Environmental Protection Agency, EPA) nustatė žalingais visuomenės sveikatai ir aplinkai laikomų šešių pagrindinių oro teršalų (azoto oksidų, sieros oksidų, kietųjų dalelių, anglies monoksido, ozono ir švino) nacionalinius aplinkos oro kokybės standartus. Standartų mokslinį pagrindą sudaro nuo 2008 metų EPA atliekamas integruoto mokslo vertinimas (Integrated Science Assessments, ISAs).

Pasaulio sveikatos organizacijos interneto svetainėje (Ambient (outdoor) air pollution) yra pateikta mokslinėmis žiniomis pagrįsta informacija apie oro teršalus, jų šaltinius, poveikį sveikatai ir kt. Siekiant išvengti kenksmingo poveikio žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai yra nustatytos konkrečių teršalų ribinės vertės, jas Lietuvoje reglamentuoja Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normos.

Toksinių medžiagų ir ligų registravimo agentūros (Agency for Toxic Substances and Disease Registry, ATSDR) parengtame leidinyje galima rasti informacijos apie tam tikrą pavojingą medžiagą. Rinkinys (Toxicological Profiles) atspindi išsamų turimos toksikologinės ir epidemiologinės informacijos apie medžiagą vertinimą, santrauką ir aiškinimą.

Šveicarijos visuomenės sveikatos institutas (Swiss Tropical and Public Health Institute) sukūrė aplinkos oro teršalų trumpalaikio ir ilgalaikio poveikio sveikatai interaktyvią žmogaus figūrą. Pirmiausia pasirinkite trumpalaikį ar ilgalaikį poveikį, po to pasirinkite oro teršalą arba paveiktą organų sistemą apie kurią norėtumėte sužinoti daugiau informacijos – oro teršalų poveikio sveikatai grafinė apžvalga (anglų kalba).

Azoto dioksidas (NO2):

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos regioninio biuro Europai (WHO Regional Office for Europe) duomenimis, aplinkoje NO2 yra dujos, taigi vienintelis reikšmingas poveikio žmonėms būdas yra įkvėpimas, nesvarbu, ar šaltinis yra lauko ar patalpų oras. Esant trumpalaikėms NO2 koncentracijoms, viršijančioms 200 μg/m3 – dujos pasižymi toksišku poveikiu sveikatai. JAV Aplinkos apsaugos agentūra (angl. United States Environmental Protection Agency)  teigia, jog kvėpuojant aplinkos oru, kuriame yra padidėjusi NO2 koncentracija, per trumpą laiką gali pasunkinti kvėpavimo takų ligas, ypač astmą, ir sukelti kvėpavimo simptomus (pvz.: kosulį, švokštimą ar kvėpavimo pasunkėjimą). Ilgesnis padidėjusios NO2 koncentracijos poveikis gali prisidėti prie astmos vystymosi ir potencialiai padidinti jautrumą kvėpavimo takų infekcijoms. Vadovaujantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006  3 lentelėje „Pavojingų cheminių medžiagų suderintos klasifikacijos ir ženklinimo sąrašas“ pateikta informacija, NO2 – ūmiai toksiškas (įkvėpus), 1 ir 2 pavojaus kategorija (H330 mirtina įkvėpus). PSO gairėse rekomenduojamas maksimalus 1 val. NO2 vidurkis – 200 μg/m3, Normose – 200 μg/m3.