>

5G technologijos visuomenės sveikatos aspektai (5G technologijos skirtumai, valdymas ir kt.)

Kaip valdomas EML lygis?

EML lygio priežiūra Lietuvoje yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnyje, kurio 5 punktas nustato, kad Lietuvoje yra vykdoma radiotechninių objektų valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka derinami ūkio subjektų pateikti radiotechninės dalies projektai ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planai.
Minėtų dokumentų derinimo tvarką nustato Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos aprašas, patvirtintas  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-200 „Dėl Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Aprašas privalomas visiems juridiniams asmenims, kurie projektuoja didesnės negu 25 W efektyviosios spinduliuotės galios radiotechninius objektus ūkinei komercinei veiklai vykdyti.
Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projektą ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planą Aprašo nustatyta tvarka derina Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Radiotechninio objekto, kurio efektyvioji spinduliuotės galia didesnė negu 25 W, radiotechninės dalies projektą ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planą operatoriai privalo suderinti prieš įrengdami (statydami) radiotechninį objektą ir kai keičiama radiotechninio objekto antenų įrengimo vieta, jų aukštis virš žemės paviršiaus, intensyviausio spinduliavimo kryptis arba kai didinama radiotechninio objekto efektyviosios spinduliuotės galia bet kuria kryptimi ar radiotechniniame objekte įrengiant naujų antenų. Taip pat operatoriai privalo derinti iš naujo elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planą, kai Apraše nurodytu atstumu pastatyta naujų statinių, užstojančių radiotechninio objekto antenas. Elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos matavimus organizuoja radiotechninio objekto operatorius. Elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos matavimus gali atlikti tik šiai veiklai akredituotos laboratorijos. Elektromagnetinės spinduliuotės matavimai turi būti atliekami radiotechniniam objektui veikiant įprastiniu režimu elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plane numatytuose taškuose.
Elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos matavimus organizuoja radiotechninio objekto operatorius. Pirmieji radiotechninio objekto elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos matavimai turi būti atlikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo radiotechninio objekto eksploatacijos pradžios. Kiti radiotechninio objekto operatoriaus organizuoti radiotechninio objekto elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos matavimai turi būti atlikti ne vėliau kaip per 2 metus nuo paskutinių matavimų urbanizuotose teritorijose arba per  5 metus nuo paskutinių matavimų atlikimo neurbanizuotose teritorijose.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras savo interneto svetainėje per 5 darbo dienas nuo radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto suderinimo dienos paskelbia informaciją apie suderintą radiotechninio objekto radiotechninės dalies projektą ir apie suderintą elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planą. Per 5 darbo dienas nuo radiotechninių objektų elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos matavimų rezultatų gavimo Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre dienos paskelbia informaciją apie elektromagnetinės spinduliuotės matavimų rezultatus.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras kiekvienais metais iki gegužės 1 d. savo interneto svetainėje paskelbia apibendrintą informaciją apie per praėjusius metus suderintus radiotechninių objektų radiotechninės dalies projektus, apie per praėjusius metus suderintus radiotechninių objektų elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planus, per praėjusius metus Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre gautų radiotechninių objektų elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos matavimų rezultatus.
Elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidžiamas vertes bei matavimo reikalavimus gyvenamojoje aplinkoje nustato Lietuvos higienos norma HN 80:2015 „Elektromagnetinis laukas gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 GHz radijo dažnių juostoje“, patvirtinta  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-199 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 80:2015 „Elektromagnetinis laukas gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 GHz radijo dažnių juostoje“ patvirtinimo“. Ši higienos norma nustato, kad elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų vertės gyvenamojoje aplinkoje neturi būti didesnės nei šios higienos normos lentelėje nurodytos leidžiamosios vertės:

Radijo dažnių juosta

Elektrinio lauko stipris (E), V/m

Magnetinio lauko stipris (H), A/m

Magnetinio srauto tankis (B), µT

Energijos srauto tankis (S), W/m2

1

2

3

4

5

10 kHz−150 kHz

87

5

6,25

0,15 MHz−1 MHz

87

0,73/f

0,92/f

1 MHz−10 MHz

87/f0,5

0,73/f

0,92/f

10 MHz−400 MHz

28

0,073

0,092

2

400 MHz−2000 MHz

1,375f0,5

0,0037f0,5

0,0046f0,5

f/200

2 GHz–300 GHz

61

0,16

0,20

10

1 pastaba. f – dažnis, MHz (megahercais).
2 pastaba. 100 kHz–10 GHz radijo dažnių juostoje S, E2, H2 ir B2 vertės apskaičiuojamos kaip vidurkiai per bet kurį 6 minučių laikotarpį.
3 pastaba. Esant aukštesniam nei 10 GHz dažniui S vertės apskaičiuojamos kaip vidurkiai per bet kurį  minučių laikotarpį, f išreikštas GHz (gigahercais).
4 pastaba. Impulsinių moduliuotų elektromagnetinių laukų didžiausios akimirkinės vertės, kai radijo dažniai viršija 10 MHz, nustatomos taip, kad vieno impulso pločio vidutinis energijos srauto tankis neviršytų energijos srauto tankio verčių daugiau nei 1000 kartų.
5 pastaba. Į radijo dažnių juostą, nurodytą lentelės 1 skilties kiekvienoje eilutėje, viršutinė radijo dažnių juostos riba yra įskaitytina, o apatinė – ne.

Higienos normoje nustatyti analogiški ribiniai dydžiai kaip ir 1999/519/EC rekomendacijose.

Darbuotojų apsaugos nuo elektromagnetinių laukų keliamos rizikos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. A1-614 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo elektromagnetinių laukų keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), įsigaliojo 2016 m. lapkričio 1 d. ir tuo būdu į nacionalinę teisę perkėlė 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/35/ES dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams (dvidešimtoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), ir kuria panaikinama Direktyva 2004/40/EB (OL 2013, L 179, p. 1). Pažymėtina, kad pagal Nuostatų reikalavimus darbo aplinkoje taikomos iki 50 kartų didesnės ribinės vertės negu gyvenamojoje aplinkoje.

Kokiu elektromagnetinės spinduliuotės dažnių juostos naudojamos 5G ryšiui?

Europos Komisijos komunikate „Europos 5G veiksmų planas“ išdėstytas koordinuotas Europos Sąjungos (ES) požiūris į 5G paslaugų naudojimą po 2020 m. 5G veiksmų plane raginama nustatyti pradines dažnių juostas, kad bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir atsižvelgdama į Radijo spektro politikos grupės nuomonę Europos Komisija galėtų diegti 5G paslaugas.
Radijo spektro politikos grupė (toliau – RSPG), įkurta 2016 m. lapkričio 9 d. vadovaujantis Europos Komisijos sprendimu 2002/622/EB (Komisijos sprendimas 2019 m. birželio 11 d., kuriuo įsteigiama Radijo spektro politikos grupė ir panaikinamas Sprendimas 2002/622/EB), priėmė ir paskelbė nuomonę RSPG16-032 FINAL „Dėl radijo spektro, susijusio su naujos kartos belaidėmis radijo ryšio sistemomis (5G), aspektų“ (Opinion on spectrum related aspects for next-generation wireless systems (5G)), kurioje identifikavo pagrindines radijo dažnių juostas, kaip geriausiai tenkinančias naujos kartos judriojo ryšio poreikius. RSPG nuomone 3400–3800 radijo dažnių juosta MHz (3,5 GHz radijo dažnių juosta) yra pagrindinė 5G ryšio technologijos pagrindu teikiamoms paslaugoms Europoje diegti. Ši radijo dažnių juosta yra suderinta ES mastu judriojo ryšio tinklams ir tinkama ankstyvam 5G ryšio technologijos diegimui. Užtikrinant teritorinę ir vidaus patalpų 5G ryšio aprėptį, reikalingas radijo dažnių spektras žemesnis nei 1 GHz. RSPG nuomone, šiam tikslui tinkama ir suderinta ES 694–790 MHz dažnių juosta (700 MHz radijo dažnių juosta). Pažymėta, kad radijo dažnių juostų virš 24 GHz, tinkamų 5G ryšiui diegti, yra nemažai, tačiau RSPG atsižvelgdama į praktinius aspektus bei siekdama atkreipti judriojo ryšio pramonės (įrangos gamintojų) dėmesį Europoje rekomenduoja naudoti 24,25–27,5 GHz radijo dažnių juostą (26 GHz radijo dažnių juosta). Taip pat pažymėta, kad 31,8–33,4 GHz, 40,5–43,5 GHz ir 66–71 GHz radijo dažnių juostos suderinamos su 5G ryšio sistemomis ilgalaikėje perspektyvoje ir turėtų būti toliau tiriamos.
Dažniai, kuriais plėtojamas 5G Lietuvoje, pateikti Ryšių reguliavimo tarnybos rubrikoje „RRT dalijasi planais dėl 5G diegimo Lietuvoje“.
Visos ES suderintos belaidžio plačiajuosčio ryšio juostos potencialiai tinka palaikyti būsimas 5G paslaugas. ES šalyse 5G tinklų diegimui yra ir bus naudojama ir mažesnio dažnio, t. y. 700 MHz elektromagnetinės spinduliuotės juosta. Judriojo ryšio operatoriai naudodamiesi 700 MHz juosta galės vartotojams pasiūlyti didesnio greičio ir kokybiškesnį plačiajuostį ryšį. Dėl savo techninių savybių (plataus teritorinio pasiekiamumo, gero pastatų įsiskverbimo ir kitų privalumų) 700 MHz juosta padės patenkinti vis didėjančią vartotojų paklausą didelei informacijos perdavimo greitaveikai ir mažai delsai 5G mobiliojo ryšio tinkluose.
Lietuvoje 5G ryšys pirmiausiai bus vystomas 700 MHz ir 3,5 GHz dažnių juostose. Verta paminėti, kad 700 MHz ir 3,5 GHz dažnių juostos seniau buvo naudojamos kitoms radijo ryšio technologijoms, taigi, 5G technologija naudos dažnius, kurie jau seniau buvo naudojami Lietuvoje ir juose veikė radijo ryšio stotys. 700 MHz dažnių juosta buvo naudojama ir vis dar naudojama skaitmeninei antžeminei televizijai (DVB-T), kurios bokštai stovi visoje Lietuvoje ir gyventojai priima televizijos transliacijas su savo antenomis. 3,5 GHz dažnių juostoje veikė Wimax tinklas artimas dabartinei 4G technologijai, taip pat ir kiti radijo prieigos tinklai, kurių stotys veikė Lietuvoje daugelį metų.
Lietuvoje 4G ryšiu naudojami dažniai yra 800 MHz, 1,8 GHz, 2,1 GHz, 2,3 GHz, 2,6 GHz. Šiuo metu mikrobangomis teikiamos belaidžio interneto paslaugos. Kitos belaidės technologijos taip pat naudoja mikrobangas ryšiui tarp prietaisų palaikyti, pvz., Bluetooth.

Atnaujinimo data: 2023-11-20