Dažniausiai užduodami klausimai

Vakcinos sukuria atsparumą konkrečioms užkrečiamosioms ligoms dar prieš susiduriant su jomis. Kai vaikas paskiepijamas, jo organizmas sukuria imuninį atsaką taip, kaip reaguotų susirgęs. Jei ateityje vaikas susidurs su ta liga, jo imuninė sistema prisimins ją ir greitai sureaguos, neleisdama ligai vystytis. Vakcinų suteikta apsauga yra saugi ir nesukelia ligos. Tai yra saugesnis būdas įgyti apsaugą nei pačiam persirgti liga.

Vakcinose yra daug sudedamųjų dalių, viena iš jų yra antigenas, kuris yra susilpnintas virusas, bakterija ar jų dalys, toksinas. Antigenas yra pagrindinė veiklioji vakcinos dalis.

Kiti ingredientai, tokie kaip adjuvantai, konservantai ir stabilizatoriai, užtikrina, kad vakcinos būtų saugios ir veiksmingos, stiprindami imuninį atsaką ir pagerindami jų veikimą.

Etiketėje nurodytos vakcinos sudedamosios dalys gali jums atrodyti nepažįstamos. Tačiau daugelis vakcinose naudojamų komponentų natūraliai atsiranda organizme, aplinkoje ir maiste, kurį valgome. Visos vakcinų sudedamosios dalys – taip pat ir pačios vakcinos – yra kruopščiai išbandomos ir stebimos mokslininkų, kad būtų užtikrinta, kad jos yra saugios.

Gyvsidabris nebėra naudojamas kaip konservantas jokiose vakcinose, kurios įprastai skiriamos vaikams.

Taip, tai įmanoma, nes nė viena vakcina nėra 100 procentų efektyvi. Vakcinos žmonėms sukuria nevienodą apsaugos lygį, visgi tik labai mažai daliai žmonių imunitetas gali nesusiformuoti. Tačiau paprastai tokiu atveju žmonės serga lengviau nei visai neskiepyti.

Taip, visos Lietuvoje naudojamos vakcinos yra saugios – jos yra patvirtintos Europos vaistų agentūros ir registruotos Lietuvoje. Vakcinų kūrimas yra sudėtingas procesas, kurio metu jos yra kruopščiai tikrinamos, siekiant įsitikinti, kad jos yra saugios ir veiksmingos. Atliekami įvairūs vakcinų ir jų sudedamųjų dalių klinikiniai tyrimai, susidedantys iš daugelio etapų. Vakcinos, kurios neatitinka kokybės ir saugos kriterijų, nėra patvirtinamos ir jų neleidžiama naudoti.

Vakcinų sauga ir toliau stebima – kiekvienas nepageidaujamas reiškinys, susijęs su vakcinos naudojimu, tiriamas. Pranešti apie nepageidaujamą vakcinos poveikį galima per Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainę vvkt.lrv.lt pasirinkus „Pranešk apie nepageidaujamą reakciją į vaistą“.

Vakcinos apsaugo žmones nuo sunkių infekcinių ligų, kuriomis dar ne taip seniai Lietuvoje prieš 60-70 metų  sirgdavo labai daug kūdikių, vaikų ir suaugusiųjų ir nuo kurių kasmet nemažai jų mirdavo. Nuo tymų, kokliušo nepaskiepyti vaikai rizikuoja sunkiai susirgti, jiems gali išsivystyti sunkios komplikacijos, jie gali net mirti. Paskiepyt vaikai šios rizikos išvengia.  

Vakcinos, kaip ir bet kuris medicininis preparatas, gali sukelti šalutinį poveikį, tačiau dažniausiai tai lengvas ir trumpalaikis poveikis (pvz., skausmas injekcijos vietoje, nedidelė temperatūra). Rimtos reakcijos, tokios kaip alerginės reakcijos, yra labai retos. Vakcinų teikiama nauda gerokai viršija riziką, kurią kelia šalutinis poveikis.

Saugiau pasiskiepyti nei susirgti, nes daugelis ligų sukelia labai sunkius simptomus, pavyzdžiui, stabligė gali sukelti stiprų skausmą, raumenų spazmus ir apsunkinti kvėpavimą. Tymai gali sukelti plaučių uždegimą arba smegenų patinimą.

Ne. Ryšys tarp vakcinų ir autizmo išsivystymo nenustatytas. Tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcina nesukelia autizmo. Per daugelį metų atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad atlikus paskiepytų ir neskiepytų vaikų sveikatos palyginimą, ryšio tarp MMR vakcinos ir autizmo nėra.

Dauguma su vakcinomis susijusių šalutinių poveikių yra nedideli ir paprastai praeina per kelias dienas. Kai kuriems vaikams gali pasireikšti tokios reakcijos:
● paraudimas, patinimas ir skausmas dūrio vietoje;
● irzlumas, neramumas, mieguistumas;
● lengvas karščiavimas.

Šios reakcijos rodo, kad imuninė sistema sąveikauja su vakcina. Tai normalu. Nors šie simptomai gali jus neraminti, dažniausiai jie greitai praeina savaime.

Rimtas šalutinis skiepijimo poveikis yra labai retas. Sunkios alerginės reakcijos (anafilaksijos) rizika bet kuriai vakcinai yra labai maža. Anafilaksija paprastai įvyksta per kelias minutes po vakcinacijos, prieš jums ir jūsų kūdikiui paliekant kliniką. Todėl, jei prireiktų tolesnio gydymo, po skiepijimo prašoma pasilikti medicinos įstaigoje bent 15 minučių.

Jūsų gydytojas arba slaugytoja žino, ką daryti, kad kūdikis, kuriam pasireiškė anafilaksinė reakcija, greitai pasveiktų. Jei jūsų vaikui pasireiškė sunki ar netikėta reakcija, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Taip. Vieno apsilankymo metu kūdikius ir vaikus saugu skiepyti keliomis vakcinomis. Kombinuotosios vakcinos leidžia skiepyti vaikus nuo daugiau ligų su mažiau dūrių. Tai reiškia mažiau skausmo ir streso vaikui.
Pavyzdžiui, viena iš 2, 4 ir 6 mėnesių amžiaus vakcinų apsaugo nuo šešių ligų, o paskiepijama per vieną apsilankymą. Tai visiškai saugu ir neapkrauna imuninės sistemos.

Taip. Ligos, nuo kurių apsaugo įprastinė imunizacija, gali būti rimtos ir net mirtinos. Apie daugelį iš šių ligų retai girdime, nes jos nebėra paplitusios dėl skiepijimo. Tačiau pastaruoju metu Lietuvoje mažėjant paskiepytų vaikų, registruojama vis daugiau ligų atvejų, pavyzdžiui, tymų, kokliušo, epideminio parotito.

Kai kurios ligos Lietuvoje nebėra paplitusios dėl skiepų, pavyzdžiui, poliomielitas, difterija. Pastaraisiais metais užfiksuojama vis daugiau tymų, kokliušo, epideminio parotito atvejų. Nors jų ir nėra tiek daug, tačiau jeigu neskiepysime vaikų, keli atvejai labai greitai gali tapti šimtais ar tūkstančiais atvejų. Be to, kai kurios ligos yra paplitusios kitose pasaulio šalyse, tad rizika išlieka keliaujant.

Vaikų skiepijimas taip pat gali padėti apsaugoti žmones, kurių negalima skiepyti dėl medicininių priežasčių.

Vaikai skiepijami kuo anksčiau po gimimo, kad būtų apsaugoti nuo didelės užkrečiamųjų ligų rizikos. Skiepai ankstyvuoju gyvenimo etapu yra gyvybiškai svarbūs, nes jie apsaugo kūdikius, kol jų imuninė sistema dar tik formuojasi.

Kūdikiai puikiai toleruoja vakcinas, todėl skiepijimas gali apsaugoti jūsų vaiką nuo rimtų infekcijų, kurios gali sukelti skausmą, hospitalizavimą ar net mirtį.

Kiekvienos kūdikiams ir vaikams skirtos vakcinos dozės sušvirkštimo laikas yra kruopščiai parinktas ir pagrįstas ilgus dešimtmečius trukusiais moksliniais tyrimais – todėl geriausia laikytis nustatyto skiepijimo grafiko (kalendoriaus).

Vakcinacija apsaugo vaikus nuo sunkių ligų, kurios gali sukelti komplikacijų, įskaitant negalią ir net mirtį. Skiepydami savo vaiką, jūs apsaugote kitus savo šeimos narius, kurie yra pažeidžiami ir gali sirgti labai sunkiai, pvz., nėščias moteris, vyresnio amžiaus žmones ir lėtinėmis ligomis sergančius žmones. Kai didžioji dalis visuomenės narių yra paskiepyti, ligai daug sunkiau išplisti, nes žmonės daug rečiau susitinka su užsikrėtusiu asmeniu ir užsikrečia šia liga. Tai vadinama kolektyviniu imunitetu.
Kolektyvinio imuniteto dėka galime apsaugoti tuos, kurie negali pasiskiepyti (pavyzdžiui, kūdikius, kurie yra per maži skiepytis, arba žmones, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių).