Kas yra pasiutligė?

Pasiutligė (rabies, lyssa, hydrophobia) – virusinis specifinis encefalitas ir mielitas, kuriuo užsikrečiama pasiutusiam gyvūnui įkandus arba apseilėjus sužalotą odą, rečiau - gleivinę. Kiti itin reti būdai užsikrėsti pasiutligės virusu – sukėlėjo išplitimas aerozoliu laboratorijose, kur dirbama su pasiutligės virusu, arba paciento, mirusio nuo netipiškos, nediagnozuotos pasiutligės, ragenos ir kitų organų persodinimas, ypač kai vieno donoro organai persodinami keliems recipientams. Lietuvoje tokių užsikrėtimų nėra buvę.

Pasiutligės sukėlėjas yra neurotropinis RNR-virusas ir priklauso Rhabdoviridae šeimai, Lyssavirus genčiai. Šis virusas labai jautrus išdžiūvimui, dezinfekcinėms medžiagoms, dėl šios priežasties viruso plitimas per išorinės aplinkos objektus beveik neįmanomas.

Pasiutligė yra tipiška zoonozinė infekcija, kurios dažniausiu rezervuaru gamtoje yra plėšrūs žvėrys iš šuninių giminės: šunys, vilkai, hienos, lapės, usūriniai šunys ir kt. Iš sergančio gyvūno didelis viruso kiekis išskiriamas su seilėmis. Šunų, kačių ir kitų užsikrėtusių gyvūnų seilėse virusą galima aptikti 5-10 d. iki klinikinių simptomų pasireiškimo.

Žmogaus pasiutligės eiga. Jos inkubacijos periodas priklauso nuo to, kur įkąsta. Pavojingiausios vietos yra galva, kaklas, plaštakos, ypač pirštų galai, tuomet virusas plinta greičiau. Būdingiausias inkubacinis periodas – 12–60 dienų, jei įkąsta į pavojingiausias vietas, šis periodas sutrumpėja iki 2–3 savaičių. Pirmieji pasiutligės simptomai panašūs į gripą: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Ima blogėti savijauta, skauda, patinsta ir parausta žaizda (gali pradėti skaudėti jau užgijusias žaizdas). Ligonis darosi irzlus, nemiega, jį kankina baimė, perauganti į nuolatinį jaudinimąsi. Hidrofobija (vandens baimė) - požymis, leidžiantis neklystant diagnozuoti pasiutligę. Ligai įsisiautėjus, net vandens čiurlenimas ligoniui sukelia siaubą. Atsiranda raumenų traukuliai, ypač mėginant gerti skysčius. Lengvas vėjo pūstelėjimas, stipri šviesa, triukšmas sukelia traukulių priepuolį. Vėliau ligonis jau nebegali ryti seilių, spjaudosi, bando bėgti, pamažu blėsta sąmonė. Jis darosi agresyvus, ima draskytis, kandžiotis. Dieną, kitą prieš mirtį suparalyžiuoja kojas. Mirtis staigi – kvėpavimo centro paralyžius.

Pasiutligės viruso savybės. Virusas aplinkoje nesidaugina, jautrus rūgštims, šarmams, formalinui, saulės spinduliams, etanoliui, išdžiūvimui. Labai gyvybingas: + 16 + 18 ºC temperatūroje išgyvena 3–4 dienas, o +5 +7 ºC temperatūroje išgyvena 5 –7 dienas, išdžiovintas kambario temperatūroje išlaiko savo aktyvumą iki 2 metų, užšaldytas – iki kelių metų. Įtarus, kad gyvūnas pasiutęs, jo negalima užkasti, nes po žeme virusas nežūva. Ištyrus dėl pasiutligės, tokio gyvūno lavoną reikia sudeginti.

Ligos šaltinis:
•    Mėsėdžiai gyvuliai (žmogus tik teoriškai);
•    Žolėdžiai gyvuliai;
•    Paukščiai;
•    Šikšnosparniai.
Pasiutlige serga ir ją platina tiek laukiniai, tiek ir naminiai gyvūnai. Ypač pavojingi plėšrieji šuninių šeimos gyvūnai – usūriniai šunys, vilkai, lapės.

Užsikrėtimo pasiutlige būdai:
•    Įkandimas (90 %);
•    Įdrėskimas;
•    Seilių patekimas ant sveikos gleivinės arba į akis;
•    Persodinus rageną;
•    Oro lašeliniu keliu (urvuose);
•    Laboratorijose.