Zikos virusinė infekcija

Zikos virusinė liga – tai uodų platinama liga, kurią sukelia Zikos virusas. Jai būdingas karščiavimas ir makulopapulinis bėrimas. Aedes uodai yra pagrindiniai Zikos viruso pernešėjai. Iki 2007 m. viruso cirkuliacija ir keletas protrūkių buvo registruoti tropinėje Afrikoje ir kai kuriose pietryčių Azijos teritorijose. Nuo 2007 m. Zikos virusinės infekcijos protrūkiai registruojami Ramiojo vandenyno salose, 2015 m. šios ligos protrūkis pirmą kartą užregistruotas Pietų Amerikoje.

Sukėlėjas
Ligos sukėlėjas – Zikos virusas, priklausantis Flavivirus genčiai, Flaviviridae šeimai, Spondweni grupei. Virusas pirmą kartą išskirtas 1947 m. iš beždžionės Zikos miške, Ugandoje, o 1948 m. Zikos virusas buvo išskirtas iš to paties miško uodų (Aedes africanus). 1952 m. Nigerijoje virusas buvo išskirtas iš žmogaus. Yra išskiriamos dvi Zikos viruso linijos: Afrikos ir Azijos.

Epidemiologija
Zikos viruso specifiniai antikūnai serologiniais tyrimais buvo nustatyti įvairių rūšių gyvūnams (orangutangams, zebrams, drambliams, naminiams buivolams, graužikams).
Žinios apie geografinį Zikos viruso paplitimą yra paremtos serologiniais tyrimais ir viruso išskyrimu iš uodų ir žmonių, pranešimais apie su kelionėmis susijusius ligos atvejus ir užregistruotais protrūkiais.
2007 m. balandžio – liepos mėnesiais Zikos virusinės infekcijos protrūkis buvo užregistruotas Yap saloje, Mikronezijoje. Tai buvo pirmas Zikos virusinės infekcijos protrūkis, užregistruotas už Afrikos ir Azijos ribų. 2013 – 2015 m. Zikos virusinės infekcijos protrūkiai buvo užregistruoti Ramiojo vandenyno salose, įskaitant didelį protrūkį Prancūzijos Polinezijoje. 2015 m. Zikos virusas išplito Pietų Amerikos šalyse (Brazilijoje, Kolumbijoje ir kt.).

Kaip užsikrečiama?
Zikos virusą platina uodai. Virusas buvo išskirtas iš Aedes aegypti uodų. Kitos Aedes uodų rūšys (Ae. africanus, Ae. albopictus, Ae. polynesiensis, Ae. unilineatus, Ae. vittatus, Ae. hensilli) yra laikomos tikėtinais pernešėjais. Šios uodų rūšys gelia dienos metu, ypač anksti ryte ir vėlai vakare prieš saulėlydį.
Zikos virusas gali būti perduodamas vaikui per placentą arba gimdymo metu. Yra nustatytų ir lytinio užsikrėtimo atvejų. Tikėtina, kad Zikos virusas gali būti perduodamas per kraujo ir jo komponentų transfuzijas.

Simptomai
Inkubacinis ligos periodas gali užtrukti nuo 3 iki 12 dienų.
Apie 60-80 proc. infekcijos atvejų gali būti besimptomės. Zikos virusinės infekcijos simptomai dažniausiai yra švelnūs ir tęsiasi 4-7 dienas. Ligai būdingas makulinis ar papulinis bėrimas, karščiavimas, sąnarių, raumenų, galvos skausmai, nepūlingas konjunktyvitas. Makulopapulinis bėrimas dažnai prasideda veido srityje ir išplinta po visą kūną. Rečiau išsivysto akiduobių skausmai ir virškinamojo trakto sutrikimai.
Autoimuniniai, neurologiniai susirgimai, tokie kaip Guillan-Barre sindromas (GBS), naujagimių mikrocefalijos išsivystymas yra galimai susiję su Zikos virusine infekcija. Ženklus GBS atvejų padidėjimas buvo nustatytas 2014 m. Zikos virusinės infekcijos protrūkio metu Prancūzijos Polinezijoje. 2015 m. spalį buvo pastebėtas neįprastas mikrocefalijos atvejų padidėjimas tarp naujagimių Brazilijoje (ypač Pernambuco valstijoje). Spėjamas ryšys tarp Zikos virusinės infekcijos nėštumo metu ir vaisiaus mikrocefalijos yra tiriamas.

Gydymo principai
Zikos virusinę infekciją reikia diferencijuoti nuo kitų uodų platinamų ligų, tokių kaip dengė karštligė, čikungunija, maliarija (galimos ir koinfekcijos).
Taikomas simptominis gydymas.
Gydymas acetilsalicilio rūgštimi ir nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais nerekomenduojamas dėl galimo hemoraginio sindromo ar Reye sindromo išsivystymo.

Profilaktika
Vakcinos nuo Zikos virusinės infekcijos nėra.
Žmonės turėtų naudoti asmenines apsaugos priemones, skirtas apsisaugoti nuo uodų įgėlimo. Kadangi Aedes uodai gelia dienos metu, asmeninės apsaugos priemonės turėtų būti naudojamos ir patalpų viduje, ir lauke visą dieną, ypač esant didžiausiam uodų aktyvumui anksti ryte ir vėlai vakare prieš saulėlydį.
Rekomenduojamos asmeninės apsaugos priemonės:

• Naudoti repelentus pagal instrukcijas. Repelentai nėra rekomenduojami vaikams iki 3 mėn.
• Dėvėti marškinius ilgomis rankovėmis ir mūvėti ilgas kelnes, ypač didžiausiomis uodų aktyvumo valandomis.
• Naudoti insekticidais apdorotus tinklelius nuo uodų (ant lovų, langų ir kt.), jei apgyvendinimo vietos nėra tinkamai apsaugotos ar kondicionuojamos.
• Pašalinti uodų veisimosi vietas (įvairias vandens talpyklas su stovinčiu vandeniu, vazonus, padangas ir kt.) namų aplinkoje.
• Keliautojai, ypač vaikai, besilaukiančios moterys, asmenys, turintys silpną imunitetą arba vartojantys imunitetą slopinančius medikamentus, sergantys sunkiomis lėtinėmis ligomis, privalo pasikonsultuoti su savo gydytojais ir gauti rekomendacijas apie repelentų naudojimą ir kitas profilaktikos priemones.
• Keliautojai, kuriems per 3 savaites grįžus iš paveiktos teritorijos išsivysto ligos simptomai, panašūs į dengė karštligės, čikungunijos ar Zikos virusinės infekcijos simptomus, privalo kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.
• Nėščios moterys, kurios keliavo teritorijoje, kur plinta Zikos virsinė infekcija, turi pasakyti apie savo kelionę nėštumą prižiūrinčiam gydytojui, kad būtų tinkamai apžiūrėtos.