Virusinis meningitas
Virusinis meningitas
Meningitas – tai infekcinis nervų sistemos susirgimas, labiausiai pažeidžiantis minkštuosius smegenų dangalus ir sukeliantis jų uždegimą bei smegenų skysčio infekcinius ir uždegiminius pakitimus. Galima rimta virusinio meningito komplikacija – encefalitas (galvos smegenų uždegimas). Virusinį meningitą sukelia virusas, ir tai yra labiausiai paplitusi meningito rūšis.
Koks sukėlėjas?
Virusinį meningitą gali sukelti įvairūs virusai: Herpes, įskaitant Epstein-Baro virusą, pūslelinės (Herpes simplex) ir vėjaraupių virusą (kuris sukelia vėjaraupius ir juostinę pūslelinę), tymų virusas, gripo virusas, arbovirusai (tokie kaip Vakarų Nilo virusas), erkinio encefalito, epideminio parotito, poliomielito, enterovirusai (ECHO, Koksackie) ir kiti. Virusinio meningito paplitimas, lyginat su bakterinio, yra daug didesnis.
Kaip užsikrečiama virusiniu meningitu?
Užsikrečiama nuo sergančio asmens su įkvepiamu oru, į kurį sukėlėjai patenka kosint, čiaudint arba per burną (su maistu, per neplautas rankas).
Kai kuriems sukėlėjams būdingas sezoniškumas, pvz., enterovirusų sukeltos ligos dažnesnės vasarą ir rudenį. Virusiniu meningitu gali susirgti bet kokio amžiaus asmenys.Tačiau kai kuriems asmenims yra didesnė rizika susirgti: vaikams iki 5 metų amžiaus, asmenims, kurių imuninė sistema susilpnėjusi dėl ligų, vaistų (pvz., chemoterapijos) ar neseniai atliktų organų, ar kaulų čiulpų transplantacijų. Naujagimiai ir asmenys, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi, dažniau serga sunkiu virusiniu meningitu.
Kokie yra simptomai?
Virusinio meningito simptomai ne tokie ryškūs kaip bakterinio meningito, gali vyrauti galvos skausmas. Liga gali pasireikšti šiais simptomais: karščiavimu, galvos skausmu, bendru silpnumu, mieguistumu, akių jautrumu šviesai, pykinimu, vėmimu, kaklo raumenų įtempimu, dirglumu. Nors virusinio meningito paplitimas gan nemažas, tačiau užregistruojamas atvejų skaičius nėra didelis dėl mažo besikreipiančių į medikus asmenų skaičiaus, kai sergama lengvai.
Koks gydymas?
Nors virusinio meningito simptomai ne tokie ryškūs, tačiau dėl galimų komplikacijų būtina nedelsiant kreiptis pagalbos į asmens sveikatos priežiūros įstaigos šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą. Kadangi virusinio ir bakterinio meningito sukėlėjai yra skirtingi, skiriamas gydymas taip pat skiriasi, todėl specifiniai priešvirusiniai vaistai gali būti skiriami tik kai kuriais atvejais. Skiriamas simptominis gydymas, be to, svarbu tinkamai gydyti nuo visų infekcinių ligų, kurios gali sukelti meningitą s.Dauguma žmonių, sergančių lengvu virusiniu meningitu, paprastai pasveiksta savaime per 7–10 dienų.
Kaip apsisaugoti nuo virusinio meningito?
Kaip ir kitų infekcijų atveju, svarbu užtikrinti, kad sergantis asmuo kuo mažiau kontaktuotų su sveikais asmenimis.
Dažnai plauti rankas su muilu ir vandeniu, ypač pakeitus sauskelnes arba pasinaudojus tualetu.
Valyti ir dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius.
Susirgus likti namuose, sergančių vaikų neleisti į ugdymo įstaigas.
Rekomenduojama vakcinacija nuo ligų, nuo kurių yra skiepai: tymų, parotito, poliomielito, vėjaraupių, gripo, erkinio encefalito.
Vengti uodų ir kitų vabzdžių įkandimų.
Vykdyti pelių ir žiurkių kontrolę, jeigu jų yra.
Literatūra
Centers for Disease Control and Prevention (CDC): https://www.cdc.gov/meningitis/viral.html
Atnaujinimo data: 2024-03-13