Vibriozė

Kas yra Vibriozė?

Vibriozė yra liga, kurią sukelia Vibrio bakterijos. Daugiau nei 20 Vibrio rūšių gali sukelti žmonių susirgimus vibrioze. Dažniausios rūšys, sukeliančios vibriozę yra Vibrio parahaemolyticus, Vibrio vulnificus ir Vibrio alginolyticus, kurios gali sukelti virškinimo trakto infekcijas, žaizdų infekcijas, kraujo infekcijas (septicemija). Šios bakterijos priklauso tai pačiai Vibrionaceae šeimai kaip ir choleros sukėlėjas V. cholerae, tačiau jos choleros nesukelia. Vibrio yra gramneigiamos bakterijos, natūraliai randamos šiltoje žemo druskingumo jūrinėje aplinkoje, pakrančių vandenyse, taip pat vasaros mėnesiais upių žiotyse, kuriose susilieja gėlas upės ir sūrus jūros vanduo, vidutinio druskingumo uždaruose vandens telkiniuose. Atviruose vandenynuose nėra palankių sąlygų šių bakterijų dauginimuisi dėl didelio druskų kiekio, žemos temperatūros ir riboto maistinių medžiagų kiekio.

Pasaulyje stebimas didėjantis su Vibrio siejamų negalavimų skaičius ir dalimi iš šių ligų yra užsikrečiama maudantis jūrų ir vandenynų pakrančių vandenyse, vartojant jūrų gėrybes ir daržoves iš drėkinamų ūkių, ypač tų, kurie yra įsikūrę žemo higienos lygio ir tankiai apgyvendintose teritorijose. Vibrio sukeliamos infekcijos tampa pasaulinio lygio grėsme visuomenės sveikatai. Vibrio rūšių buvimas aplinkoje dažniausiai yra siejamas su netinkamai tvarkomomis nuotekomis, kurios sukelia vandens telkinių taršą.

Europoje atliekamo monitoringo duomenimis, užsikrėtimo rizika yra Baltijos regione karštais vasaros mėnesiais, kai jūros vandens temperatūra yra apie 20 °C. Daugelis Vibrio bakterijų dažniausiai aptinkamos karštais vasaros mėnesiais, esant aukštesnei temperatūrai ir sumažėjusiam kritulių kiekiui. 

Kaip susergama Vibrioze?

 Vibrio parahaemolyticus infekcija dažniausiai siejama su žalių arba netinkamai termiškai apdorotų jūros gėrybių valgymu arba bet kokiu maistu, kuris užteršiamas dirbant su žaliomis jūros gėrybėmis, nesilaikant higienos reikalavimų.

Vibrio vulnificus bakterijos gali sukelti žaizdų ar minkštųjų audinių infekcijas, kai jos patenka į atvirą žaizdą su šiltu jūros vandeniu.

Žmogus nuo žmogaus šia liga neužsikrečia.

Simptomai ir inkubacinis periodas

Vibrio parahaemolyticus  sukelia virškinimo trakto infekciją, kuriai būdingi tokie simptomai kaip  viduriavimas ir pilvo spazmai. Kai kuriais atvejais taip pat gali būti pykinimas, vėmimas, galvos skausmas. Kartais ši liga gali pasireikšti dizenterijai būdingais simptomais, tokiais kaip karščiavimas, kraujingomis arba gleivingomis išmatomis. Pirmieji ligos simptomai nuo užsikrėtimo atsiranda po 12–24 valandų. Dauguma žmonių, sergančių lengva ligos forma, pasveiksta maždaug po 3 dienų ir nepatiria jokių ilgalaikių pasekmių.

Užsikrėtus Vibrio vulnificus bakterijomis per atvirą žaizdą, atsiranda odos bėrimas arba paraudimas, oda greitai patinsta ir tampa skausminga, ant odos atsiranda skysčio pripildytos, didelės, jautrios ir pakitusios spalvos pūslelės. Odos infekcija paprastai prasideda nuo 12 iki 72 valandų po sąlyčio su užterštu jūros vandeniu. Liga gali komplikuotis galūnių amputacija ar mirtimi.Sunki ligos forma išsivysto retai ir paprastai pasireiškia žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi.

Žmonėms, kurių imuninė sistema susilpnėjusi, bakterijos gali patekti į kraują ir sukelti sunkią gyvybei pavojingą ligą (septicemiją) su karščiavimu ir šaltkrėčiu, sumažėjusiu kraujospūdžiu.

Kraujo infekcijos simptomai paprastai pasireiškia per 4 dienas po užsikrėtimo.

Kaip infekcija diagnozuojama ir gydoma?

Vibriozė diagnozuojama atliekant laboratorinius tyrimus, nustatant Vibrio bakterijas išmatų, žaizdų ar kraujo mėginiuose.

Lengvais atvejais gydymas nėra būtinas, tačiau pacientai turi gerti daug skysčių, kad išvengtų dehidratacijos (skysčių praradimo dėl viduriavimo). Sergant sunkia ligos forma gydoma antibiotikais. 

Kas gali susirgti Vibrioze?

Vibrioze gali susirgti bet kas, tačiau didesnė tikimybė susirgti infekcija ar sunkiomis komplikacijomis, jei:

• Sergate kepenų  ar onkologinėmis ligomis, diabetu, ŽIV, talasemija.
• Gaunate imunitetą slopinančią terapiją ligoms gydyti.
• Vartojate vaistus skrandžio rūgšties kiekiui sumažinti.
• Neseniai buvo atlikta skrandžio operacija.

 Prevencija

• Nevalgykite žalių arba nepakankamai termiškai apdorotų jūros gėrybių.
• Po sąlyčio su žaliomis jūros gėrybėmis, visada nusiplaukite rankas su muilu ir vandeniu.
• Venkite kryžminio maisto užteršimo, neužterškite išvirtų jūros gėrybių, kai jos gali liestis su žaliais vėžiagyviais ar jų sultimis.
• Dėvėkite pirštines tvarkant jūros gėrybes.
• Jei turite žaizdų (įskaitant neseniai atliktą operaciją, tatuiruotę, įvertą auskarą), net ir nedidelių įpjovimų ar įbrėžimų, venkite sūraus vandens ar vandens, kur upės susilieja su jūra arba uždenkite žaizdą vandeniui atspariu tvarsčiu.
• Kruopščiai nuplaukite žaizdas ir įpjovimus muilu ir vandeniu, jei buvote sąlytyje su užterštu jūros vandeniu arba žaliomis jūros gėrybėmis.

Literatūra:

DC Centers for Disease Control and Prevention CDC 24/7: Saving Lives, Protecting People^TM

^{Virginia Departament of Health}