Utėlių platinama grįžtamoji karštligė
Utėlių platinama grįžtamoji karštligė yra pernešėjų platinama liga, kurią sukelia Borrelia recurrentis. Užkratą perduoda drabužinė utėlė Pediculus humanus humanus. Užsikrėtimas įvyksta, kai užkrėsta utėlė sutraiškoma ant žmogaus kūno ir B. recurrentis prasiskverbia pro gleivinę ir odą.
Istoriškai susiklostė, kad pagrindiniai utėlių platinamos grįžtamosios karštligės protrūkiai buvo registruojami Eurazijoje ir Afrikoje, tačiau šiuo metu ši liga plinta ir šiaurės rytų Afrikoje.
Jei liga negydoma, mirštamumas gali siekti iki 40 proc.; gydomų pacientų – iki 5 proc.
Sukėlėjo apibūdinimas
B. recurrentis yra spirocheta, kuri dėl turimų žiuželių yra judri ir gali lengvai patekti į kraujotaką. Skirtingai nuo daugumos patogeninių bakterijų, B. recurrentis yra gramneigiama ir labai gimininga B. duttonii, erkių platinamos grįžtamosios karštligės sukėlėjui.
Ligos klinikiniai požymiai ir pasekmės
Inkubacinis ligos laikotarpis 4–18 dienos (vidutiniškai 7 d.). Ligos simptomai priklauso nuo borelijų cirkuliavimo kraujyje. Ligos pradžia paprastai staigi ir pasireiškia karščiavimu (40-41 °C), bendru negalavimu, šaltkrėčiu ir prakaitavimu, galvos skausmu, meningizmu, mialgija / artralgija ir nespecifiniais virškinimo sistemos simptomais – pykinimu ir vėmimu.
Ant odos gali atsirasti taškinis ir eriteminis bėrimas, akių gleivinės uždegimas – konjunktyvitas.
Širdies ir kvėpavimo organų pažeidimai pasireiškia padažnėjusiu širdies plakimu, padažnėjusiu kvėpavimu ir sausu kosuliu. Ligoniui gali padidėti kepenys ir blužnis, atsirasti blužnies plyšimo rizika, regos bei neurologinės komplikacijos: meningoencefalitas, meningitas, neuropatijos ir kaukolės nervo paralyžius, rainelės uždegimas ir ūminis opthalmitas. Gana dažnos komplikacijos: kraujavimas iš nosies, kraujavimas iš virškinimo trakto, kraujas skrepliuose.
Karščiavimas tęsiasi apie 5–8 d., vėliau silpnėja ir B. recurrentis bakterijos kraujyje išnyksta. Pagerėjimo periodas trunka apie 6–12 dienų: blužnis ir kepenys sumažėja; ligonis pasijunta beveik sveikas. Spirochetoms vėl patekus į kraujotaką, gali išsivystyti antrasis karščiavimo periodas. Ligoniui vėl skauda galvą, raumenis, padidėja kepenys, blužnis. Negydomiems asmenims gali būti iki 10 atkryčio epizodų.
Utėlių platinamą grįžtamąją karštligę reikia diferencijuoti nuo maliarijos, vidurių šiltinės, kitų salmoneliozių, virusinių hemoraginių karštligių, erkių platinamos grįžtamosios karštligės, meningokokinės septicemijos, meningito.
Persirgus įgyjamas dalinis imunitetas dėl Borrelia padermių antigeno variacijos.
Epidemiologija
Istoriškai ši liga buvo labiausiai paplitusi tarp lūšnynų gyventojų, kalinių ir asmenų, gyvenančių skurdžiose ir antisanitarinėse sąlygose, perpildytuose būstuose. XX-jo amžiaus pirmoje pusėje dideli utėlių platinamos grįžtamosios karštligės protrūkiai, susiję su karo ir bado laikotarpiais, įvyko Rytų Europoje, Balkanuose, buvusioje Sovietų Sąjungoje ir Afrikoje.
Geografinis utėlių platinamos grįžtamosios karštligės paplitimas labai pasikeitė ir sumažėjo dėl pagėrėjusių gyvenimo sąlygų. Šiuo metu ši liga yra paplitusi ribotuose endeminiuose židiniuose Etiopijoje, Somalyje ir Sudane. Liga taip pat buvo nustatyta kaimiškoje Andų bendrijoje, Peru ir Kinijos šiaurėje.
Antikūnai prieš B. recurrentis, aptikti 2002 metais benamių populiacijoje Marselyje (Prancūzija), rodo, kad buvo mažas, nepastebėtas protrūkis šioje konkrečioje benamių bendruomenėje.
2015 m. grįžtamosios karštligės atvejai tarp pabėgėlių užregistruoti Nyderlanduose, Šveicarijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir Italijoje.
Sukėlėjo perdavimas
B. recurrentis sukėlėjas plinta nuo žmogaus žmogui. Jį perduoda kūno (drabužinė) utėlė Pediculus humanus humanus. Galvinės utėlės Pediculus humanus capitis susirgimą sukelia labai retais atvejais.
Utėlė užsikrečia B. recurrentis sukėlėjais maitindamasi sergančio (karščiuojančio) žmogaus krauju. Patekusios į utėlės žarnyną borelijos dauginasi žarnyno epitelio ląstelėse. Nuo šeštos dienos po užsikrėtimo utėlės tampa potencialiu ligos platintoju. Borelijos perduodamos, kai parazitas sutraiškomas ir su utėlės žarnyno turiniu patogenas patenka ant žmogaus odos ar gleivinės. Užsikrėtusi utėlė gali infekuoti tik 1 žmogų, nes sukėlėjo perdavimo metu žūsta. Todėl utėlių platinamos grįžtamosios karštligės atvejų skaičius protrūkyje priklauso nuo utėlių gausos žmonių populiacijoje, nuo gyvenamosios aplinkos, kurioje gyvena, pavyzdžiui, benamiai ar žmonės stichinių nelaimių teritorijoje, pabėgėlių stovykloje.
Utėlės neperduoda borelijų per seiles įkandimo metu ar per ekskrementus; taip pat sukėlėjas neperduodamas ir palikuoniams transovariniu būdu.
Diagnostika
Pirmo pasirinkimo diagnostikos testas – yra tiesioginis borelijų identifikavimas kraujyje.
B. recurrentis spirochetos gali būti identifikuotos dažytame kraujo tepinėlyje, ypač ligonio karščiavimo metu. Gali būti naudojamas nukleino rūgšties aptikimo tyrimas.
B. recurrentis kultūra yra įmanoma tik ant specifinių terpių. Serologiniai tyrimai nėra standartizuoti ir diagnostikos tikslais nenaudojami.
Bendrame kraujo tyrime dažniausiai stebimas mažas leukocitų skaičius ir trombocitemija.
Atvejo valdymas ir gydymas
Vienkartinė antibiotikų dozė yra veiksminga daugeliu grįžtamosios karštligės atvejų. Ilgesnis gydymas antibiotikais yra paprastai taikomas siekiant sumažinti atkryčio tikimybę.
Galima sunki ar mirtina Jarišo ir Herksheimerio (Jarisch–Herxheimer) reakcija, sukelta gydymo antibiotikais. Ši reakcija yra dažnai stebima po kelių valandų po pirmojo gydymo antibiotikais kurso ir gali pasireikšti sustingimu, karščiavimu, nerimu ar sumišimu, padidinta medžiagų apykaita arba sumažėjusia temperatūra, prakaitavimu, reikšmingu arterinio kraujospūdžio sumažėjimu, miokardo disfunkcija. Todėl ligonį reikia stebėti ir pagalbinėmis priemonėmis reguliuoti skysčių balansą bei arterinį / veninį spaudimą.
Prevencija ir kontrolė, asmens apsauga
Pirminė utėlių platinamos grįžtamosios karštligės prevencija – tai priemonės, skirtos išvengti užkrėtimo drabužinėmis utėlėmis. Užsikrėtimas drabužinėmis utėlėmis visų pirma siejamas su blogomis žmonių socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis, stichinėmis nelaimėmis, pabėgėlių stovyklomis ir prasta asmens higiena. Šiuo metu Europoje rizika užsikrėsti utėlėmis ir sirgti utėlių platinama grįžtamąja karštlige kyla benamiams prieglobsčio prašytojams iš Šiaurės - Rytų Afrikos, Artimųjų Rytų ir kitų šalių.
Drabužinėmis utėlėmis užsikrečiama tiesioginio kontakto su užsikrėtusiu asmeniu metu arba naudojantis utėlėtais drabužiais ir patalyne. Palankios sąlygos utėlėms plisti susidaro, kur nėra sąlygų drabužiams skalbti, žmonės nakvynės vietose turi artimą sąlytį.
Sergantysis skubiai guldomas į ligoninę. Židinyje atliekama dezinfekcija, taikomos utėlių naikinimo priemonės, židinys stebimas 15 d. Žmonėms židinyje kasdien matuojama temperatūra, tikrinama, ar neatsirado utėlių.
Utėlės sparčiai dauginasi ir jų populiacija per dieną gali išaugti iki 11 proc. Drabužinės utėlės yra labai jautrios šalčiui ir džiūvimui. Jos paprastai gyvena ant drabužių prie žmogaus kūno. Drabužių išmetimas yra veiksmingas būdas kontroliuoti užkrėtimą. Jei tai neįmanoma, drabužiai turėtų būti skalbiami 60 °C arba aukštesnėje temperatūroje.
Epidemijų metu buvo naudojami dulkių milteliai su atitinkamu insekticidu. Tai buvo daroma siekiant greitai sumažinti užkrėstų asmenų skaičių.
Keli utėlių platinamos grįžtamosios karštligės atvejai buvo susiję su kraujo perpylimu. B. recurrentis perdavimo per ląstelių ar organų transplantaciją neaprašyta. Tačiau dėl galimos perdavimo rizikos donorystė iš donorų, mirusių nuo utėlių platinamos grįžtamosios karštligės, nerekomenduojama.
Atnaujinta 2024-12-20 pagal:
https://www.cdc.gov/relapsing-fever/hcp/louse-borne-relapsing-fever/index.html
https://www.cdc.gov/relapsing-fever/about/about-lbrf.html
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC6518520/
.jpg)
PEDIKULIOZĖS PROFILAKTIKA IR KONTROLĖ (metodinės rekomendacijos)
Atnaujinimo data: 2025-01-30