Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI)

Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI)

Kas yra ŪVKTI? 

Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI) (respiracinės infekcijos) – skirtingų infekcijų grupė, kurias dažniausiai sukelia virusai, tokie kaip gripo virusas, paragripo virusas, adenovirusas, rinovirusas, paramiksovirusas, respiracinis sincitinis virusas, koronavirusas ir kt.

ŪVKTI sąvoka apima įvairių mikroorganizmų sukeltas infekcijas (pagal TLK-10-AM žymimos kodais J00–J06), kurių sukeltoms ligoms būdingi kvėpavimo organų pažeidimo požymiai. Šios infekcijos sukelia ūminį viršutinių kvėpavimo takų uždegimą, galintį pažeisti ne tik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir atskiras jų dalis.

ŪVKTI sukeltos infekcinės ligos yra labiausiai paplitusios pasaulyje. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 500 tūkst. susirgimų šiomis ligomis.

Kokie yra ŪVKTI simptomai? 

ŪVKTI būdinga staigi pradžia, pasireiškianti šiais simptomais:

• kosuliu,
• gerklės skausmu,
• galvos skausmu,
• sloga / nosies užgulimu,
• čiauduliu, ašarojimu.

Be minėtų simptomų gali pasireikšti ir kiti simptomai, priklausomai nuo sukėlėjo:

• pakilusi temperatūra,
• raumenų skausmas,
• nuovargis,
• viduriavimas, pykinimas ir (arba) vėmimas, apetito praradimas,
• uoslės praradimas arba skonio praradimas ir kt.

Paprastai neįmanoma atskirti ŪVKTI sukėlėjo tik pagal simptomus – reikalingi laboratoriniai tyrimai.

Priklausomai nuo sukėlėjo simptomai dažniausiai pasireiškia per 2–7 d.

Kokias komplikacijas sukelia ŪVKTI? 

Nors dauguma  ŪVKTI sukelia lengvus simptomus, kurie praeina savaime, tačiau jos gali lemti ir lėtinės ligos paūmėjimą.

Kai kuriais atvejais ŪVKTI sukelia sunkių komplikacijų, tokių kaip plaučių ir vidurinės ausies uždegimas, glomerulonefritas ir miokarditas.

Po virusinės infekcijos gali pasireikšti ir bakterinė infekcija, kuri pasunkina ir pailgina ligos eigą, gali sukelti komplikacijų, reikalaujančių hospitalizacijos.

Kaip ŪVKTI plinta? 

Virusai plinta nuo žmogaus žmogui per lašelius ar daleles, išsiskiriančias į orą, kai užsikrėtęs asmuo kvėpuoja, ypač kalbėdamas, dainuodamas, šaukdamas, čiaudėdamas, kosėdamas ir pan.

Didesnių dalelių taip pat gali nusėsti ant paviršių, kuriuos liečia kiti žmonės. Tada šie žmonės virusais gali užsikrėsti nuo rankų – palietę nosį, burną ar akis.

Šių infekcijų sukeltomis ligomis dažniau sergama rudens ir žiemos laikotarpiu. Virusai ypatingai suaktyvėja esant ryškiems temperatūrų svyravimams. Du pagrindiniai veiksniai yra aplinkos parametrų pokyčiai ir žmonių elgesys.Apibendrinant galima daryti išvadą, kad aplinkos drėgmės, temperatūros ir saulės šviesos pokyčiai gali sukelti vietinių ir sisteminių žmogaus organizmo gynybos mechanizmų sutrikimus, dėl kurių žiemą padidėja žmonių jautrumas kvėpavimo takų virusams.

Kam kyla pavojus užsikrėsti ŪVKTI?

ŪVKTI gali sirgti bet kokio amžiaus asmenys ir net kelis kartus per metus, kadangi šias infekcijas sukelia skirtingi sukėlėjai.

Didesnė komplikacijų, hospitalizacijos  ir mirties rizika kyla rizikos grupėms priklausantiems asmenims: vyresnio amžiaus (>65 m.) žmonėms ir vaikams iki penkerių metų bei asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, nepriklausomai nuo amžiaus.  

Kaip apsisaugoti nuo ŪVKTI? 

Nors skiepai yra efektyviausia profilaktikos priemonė, tačiau ne nuo visų ŪVKTI jie sukurti.

Pagrindinės prevencijos priemonės:

• Reguliariai plaukite rankas (ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių), nesant galimybei – naudokite rankų dezinfekcijos priemones.
• Nelieskite akių, nosies ar burnos, ypač nešvariomis rankomis.
• Dažniau vėdinkite ir drėgnu būdu valykite patalpas.
• Viešose vietose laikykitės saugaus atstumo.
• Čiaudėdami ir kosėdami užsidenkite nosį ir burną vienkartine nosine. Panaudotas nosinaites išmeskite į šiukšliadėžę. Jeigu po ranka neturite nosinės, čiaudėkite ir kosėkite į rankovę (geriausiai į alkūnės linkį). Jei prisidengėte burną ir nosį delnu –  nusiplaukite rankas.
• Pajutę į peršalimą panašius simptomus, likite namuose arba dirbkite iš namų ir kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
• Susirgę dėvėkite medicininę kaukę ar respiratorių, kurie padės sulaikyti kvėpavimo takų sekretą kosint ar čiaudint. Slaugydami sergantį asmenį, taip pat dėvėkite medicinines kaukes ar respiratorius.
• Sergamumo padidėjimo laikotarpiu medicinines veido kaukes arba respiratorius dėvėkite viešose uždarose vietose: paslaugų teikimo vietose, renginiuose, maldos namuose, viešajame transporte ir kitose uždarose vietose, kurios prastai vėdinamos, taip pat kuriose yra daug žmonių ir neįmanoma išlaikyti saugaus atstumo nuo kitų žmonių.

Kaip gydomos ŪVKTI?

ŪVKTI dažniausiai gydoma simptomiškai. Tai reiškia, kad slopinamos ir gydomos infekcijos sukeltos organizmo būklės ir simptomai.

Kai kurios ligos turi specifinį gydymą, t. y. vaistus, pvz. gripas.

Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę, skirs tyrimus ir atitinkamą gydymą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ŪVKTI dažniausiai sukelia virusai, o gydyti nuo virusų antibiotikai nėra skiriami.

Informacijos šaltiniai:

https://www.health.qld.gov.au/__data/assets/pdf_file/0025/1246228/acute-respiratory-infection.pdf

https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S2589537021002662

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK8142/

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7150086/

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7435572/

https://www.annualreviews.org/doi/full/10.1146/annurev-virology-012420-022445