Tymai

Užkrečiamosios ligos apibrėžimas

Tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti lašeliniu būdu per orą ir galinti sukelti sunkias komplikacijas ar net mirtį1.

Užkrečiamosios ligos paplitimas

2022 m. pasaulyje tymais užsikrėtė 9 mln. žmonių2 bei registruota 136 000 tymų mirties atvejų. Daugiausia mirčių registruojama tarp neskiepytų bei jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų, gyvenančių žemo socialinio-ekonominio išsivystymo šalyse, kuriose yra sunkiai prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos1. Didžiausi tymų protrūkiai registruojami: Afrikoje, Viduriniuosiuose Rytuose bei Azijoje: Kazachstane, Azerbaidžane, Irake, Indijoje, Jemene, Etiopijoje, Indonezijoje2.

Prasidėjus vakcinacijai, daugelyje Europos šalių nebėra endeminio tymų plitimo, protrūkiai registruojami šalyse, kuriose skiepijimo apimtys yra žemos3.

Iki COVID-19 ligos pandemijos, 2019 m. Europos sąjungoje / Europos ekonominės erdvės šalyse (ES / EEE) registruota 12 320 tymų atvejų. Pandemijos metu stebėtas tymų atvejų sumažėjimas: 2020 m. – 1 960, 2021 m. – 61, 2022 m. – 123. Tačiau nuo 2023 m. tymų atvejų Europoje vėl daugėja (2023 m. – 2 361)3. Daugiausia tymų atvejų nustatyta: Rumunijoje, Austrijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje4. Šiose šalyse tymų skiepijimo apimtys yra nepakankamos, t. y. nesiekia 95 proc. 2022 m. ES / EEE šalyse tymų skiepijimo apimtys pirmąja vakcinos doze siekė 92,4 proc., antrąja – 89,7 proc., tik 4 šalyse buvo pasiektos aukštesnės nei 95 proc. abiejų dozių skiepijimo aprėptys3,4.

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje didžiausias sergamumas tymais registruotas 2019 m. (susirgo 834 asmenys), 2020 m. – 2 tymų atvejai, o 2021 m. ir 2022 m. tymų atvejų nebuvo registruota5 dėl COVID-19 ligos pandemijos. 2023 m. Lietuvoje nustatyti 3 tymų atvejai, o 2024 m. stebimas sergamumo tymais padidėjimas.

Užkrečiamosios ligos sukėlėjas

Tymus sukelia Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai priklausantys virusai7. Tymų virusas labai lakus, lengvai plinta patalpose bei pastato ribose (koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais ir t. t.). Tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje. Virusas labai jautrus ultravioletinei spinduliuotei, todėl maža tikimybė užsikrėsti lauke8.

Užkrečiamosios ligos šaltinis

Tymais sergantis žmogus yra vienintelis tymų viruso šaltinis, nuo kurio užsikrečia kiti imlūs tymams asmenys7.

Užkrečiamosios ligos plitimo būdai bei užkrečiamumas

Tymai plinta lašeliniu būdu per orą, sergančiam asmeniui kosint, čiaudint. Lašeliai su tymų virusu ore gali išlikti kelias valandas, o ant užkrėstų paviršių išlikti gyvybingi iki dviejų valandų.

 Ligai būdingas itin didelis užkrečiamumas. Imliose populiacijose suserga apie 90 proc. su sergančiu asmeniu bendravusių neskiepytų asmenų. Vienas tymais susirgęs asmuo gali užkrėsti apie 12–18 kitų asmenų (antriniai susirgimai). Tymais sergantys asmenys gali užkrėsti kitus vidutiniškai 4 dienos iki bėrimo atsiradimo ir 4 dienos po bėrimo pradžios.

Didesnę rizika užsikrėsti tymais turi kūdikiai, kurie dėl per jauno amžiaus negali būti skiepijami, nepilnai skiepyti asmenys (viena vakcinos doze), bei asmenys, kurie dėl medicininių, religinių ar kitų priežasčių negalėjo būti skiepijami7.

Užkrečiamosios ligos klinika („slaptasis“ periodas, simptomai, komplikacijos)

Tymų „slaptasis“ laikotarpis dažniausiai trunka 10–12 dienų, rečiau gali trukti 7–21 dienų7,9.

Dažniausiai tymai pradžioje pasireiškia karščiavimu, sloga, kosuliu, konjunktyvitu (akių uždegimu). Praėjus 2–3 dienoms nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo, burnoje gali atsirasti mažų baltų Kopliko dėmių. Po 3–5 dienų – atsiranda makulopapulinis bėrimas (raudonos dėmelės, kurias dengia maži, iškilūs mazgeliai, gumulėliai). Pirmieji bėrimo elementai atsiranda už ausų, veido, kaklo srityje, vėliau išberia liemenį, rankas, kojas, pėdas. Bėrimas išlieka apie 3–4 dienas ir po to išnyksta7, 10.

Komplikacijos gali pasireikšti 30 proc. tymais užsikrėtusių vaikų ir suaugusiųjų. Komplikacijos dažniau pasitaiko asmenims, kurių imuninė sistema silpna (pvz., vaikams ir suaugusiesiems, sergantiems lėtinėmis ligomis)11.

Dažnos tymų komplikacijos: vidurinės ausies uždegimas, pneumonija (plaučių uždegimas), viduriavimas. Vienam iš 1 000 tymų atvejų išsivysto ūmus encefalitas, kuris dažnai sukelia negrįžtamą smegenų pažeidimą. Nuo kvėpavimo takų ir neurologinių komplikacijų miršta nuo vieno iki trijų iš 1000 užsikrėtusių tymais vaikų10.

Reta vėlyva tymų komplikacija – poūmis sklerozuojantis panencefalitas, t. y. degeneracinė centrinės nervų sistemos liga, kuriai būdingas elgsenos ir proto pablogėjimas, traukuliai, įprastai pasireiškiantys praėjus 7–10 metų po tymų infekcijos10. Žmonės, kuriems yra didelė sunkios tymų ligos ar komplikacijų rizika:

  • Kūdikiai ir vaikai iki 5 metų;
  • Vyresni nei 20 m. suaugusieji;
  • Nėščios moterys;
  • Imunosupresiniai asmenys (pvz., sergantys leukemija, ŽIV infekcija)10.

Profilaktinės priemonės

Skiepai

Vienintelė, efektyvi tymų profilaktinė priemonė – skiepai. Siekiant visiškos apsaugos nuo tymų būtina paskiepyti 95 proc. populiacijos.

Lietuvoje vaikai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Skiepijamos dvi kombinuotos tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcinos dozės 15–16 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus vaikams12.

Imlūs, sąlytį su tymais turėję asmenys (neskiepyti, nepilnai skiepyti (skiepyti viena vakcinos doze), nesirgę asmenys) skiepijami MMR vakcina iki 72 val. po sąlyčio13.

Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai priklauso rizikos grupei, kadangi turi riziką užsikrėsti tymų virusu. Jei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai yra imlūs tymams, jie gali tapti tymų viruso užkrato platintojais ir užkrėsti savo pacientus. Todėl jųskiepijimu turėtų pasirūpinti darbdaviai14.

Nespecifinės tymų profilaktikos priemonės:

Kadangi tymai yra lašeliniu keliu per orą plintanti užkrečiamoji liga, papildomai gali būti taikomos bendros tymų profilaktikos priemonės:

  • tinkamas patalpų vėdinimas;
  • kosėjimo-čiaudėjimo etiketo laikymasis;
  • rankų higienos užtikrinimas;
  • patalpų ir aplinkos daiktų ar paviršių dezinfekavimas ir valymas drėgnu būdu.

LITERATŪRA

  1. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/measles
  2. https://www.cdc.gov/global-measles-vaccination/data-research/global-measles-outbreaks/?CDC_AAref_Val=https://www.cdc.gov/globalhealth/measles/data/global-measles-outbreaks.html
  3. https://www.ecdc.europa.eu/sites/default/files/documents/MEAS_AER_2023_Report.pdf
  4. https://atlas.ecdc.europa.eu/public/index.aspx
  5. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2024 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. V-192 “Dėl Nacionalinės imunoprofilaktikos 2024-2028 m. programos patvirtinimo”
  6. https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/tymai/tymu-statistiniai-duomenys/
  7. https://www.ecdc.europa.eu/en/measles/facts
  8. Vytautas Usonis „Vakcinos ir skiepijimas“, 2010 m.
  9. https://www.cdc.gov/vaccines/pubs/surv-manual/chpt07-measles.html
  10. https://www.cdc.gov/measles/signs-symptoms/?CDC_AAref_Val=https://www.cdc.gov/measles/symptoms/signs-symptoms.html
  11. https://www.cdc.gov/vaccines/pubs/pinkbook/meas.html
  12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas Nr. V-955 „Dėl Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus patvirtinimo“.
  13. https://www.cdc.gov/vaccines/vpd/mmr/public/index.html
  14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 14 d. įsakymas Nr. V-716 „Dėl Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“

 

Daugiau informacijos rasite Užkrečiamosios ligos. Tymai
 

TYMŲ EPIDEMIOLOGIJA, KLINIKA, PROFILAKTIKA

Atnaujinimo data: 2024-06-17