Tungiazė

Tungiazė yra liga, kurią sukelia smėlio blusa Tunga penetrans. Tungiazė yra zoonozė, kuria serga ir žmonės, ir gyvūnai.

Sukėlėjas

Tunga penetrans smėlio blusa yra maža tik apie 1 mm dydžio. Ji turi santykinai didelę kampuotą galvą ir siaurą trumpą krūtinę. Gyvena šiltame, drėgname dirvožemyje ir smėlyje, todėl dažniausiai randama paplūdimiuose, dirbamoje žemėje ir miškuose. Patinas ir patelė maitinasi šiltakraujų gyvūnų, taip pat ir žmogaus, krauju. Apvaisinta patelė įsiskverbia į odos viršutinį sluoksnį – epidermį. Odoje ji įsikuria galva pirmyn, kad galėtų maitintis, tuo tarpu uodeginis galas išsikiša iš žaizdos paviršiaus. Patelės kūne vystosi kiaušinėliai, todėl blusa pradeda didėti ir per 7–10 dienų ji užauga iki 1 cm dydžio. Blusų patelė paprastai gyvena 4–6 savaites. Per ši laikotarpį ji išskiria apie 100 kiaušinėlių, kurie per žaizdos angelę išsiskiria kartu su blusos išmatomis ir patenka ant žemės. Padėjusi kiaušinėlius, blusa žūsta. Jeigu neišsivysto odos bakterinė infekcija, sudžiūvęs blusos kūnas savaime pasišalina iš odos. Kiaušinėliai toliau vystosi ant žemės. Vidutiniškai po 3–4 dienų iš kiaušinėlio išsirita lerva, kuri dirvožemyje per 3–4 savaites virsta suaugusia smėlio blusa.

Infekcijos šaltinis

Infekcijos šaltinis yra užsikrėtę žmonės, įvairūs gyvūnai (raguočiai, arkliai, avys, asilai, graužikai, kiaulės, šunys, katės ir kiti), kurių odoje parazituoja suaugusios smėlio blusos, su išmatomis išskiriančios kiaušinėlius.

Užsikrėtimo keliai

Žmogus užsikrečia, vaikščiodamas basas ar gulėdamas ant žemės, kur yra suaugusių smėlio blusų.

Paplitimas

T. penetrans smėlio blusos randamas atogrąžų ir subtropikų Karibų jūros regionuose, Pietų Amerikoje ir Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Daugiau nei 1 milijardas žmonių gyvena vietovėse, kuriose gali užsikrėsti tungiaze, tačiau tikrasis ligos paplitimas nežinomas. Atlikti tyrimai parodė, kad endeminėse vietovėse šios ligos paplitimas gali svyruoti nuo 7 iki 63 procentų. Dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, 5–14 metų amžiaus vaikai ir žmonės su negalia. Liga labiau paplitusi ten, kur blogos gyvenimo sąlygos, kaimuose, atokiuose paplūdimiuose. Pavieniai įvežtinės tungiazės atvejai registruojami ir Europoje. Dažniausia ši liga įvežama iš Pietų Amerikos ir Afrikos. Turistams ši liga dažniausiai pasireiškia viena ar keliomis žaizdelėmis. Paprastai ligoniai kreipiasi medicininės pagalbos praėjus vienai savaitei po užsikrėtimo, tai yra ankstyvoje ligos stadijoje, todėl liga praeina be komplikacijų ir yra greitai išgydoma.

Klinika

Pirmas infekcijos požymis – odos paraudimas smėlio blusos įsiskverbimo vietoje su centre esančiu juodu taškeliu. Kadangi smėlio blusa ribotai gali šokinėti, dažniausiai žaizdos atsiranda ant kojų, ypatingai pėdų, pirštų, aplink nagus, tačiau gali būti pažeisti ir sėdmenys, rankos ir kt. Blusos įsiskverbimo vietoje odos paraudimas lėtai didėja, per kelias savaites atsiranda baltas, nuo 4 iki 10 mm žirnio dydžio mazgelis su matomu įdubimu. Iš žaizdelės bėga rudas skystis. Žaizda, iš pradžių buvusi neskausminga, tampa labai skausminga, atsiranda stiprus niežulys, dėl kurio ligonis negali miegoti. Užsikrėtus pakartotinai, atsiranda grupė mazgelių su akyta išore. Dažniausiai žaizdos užgyja be komplikacijų, tačiau bakterinės infekcijos rizika yra didelė. Vystantis bakterinei infekcijai jau po dviejų dienų žaizda pradeda pūliuoti. Esant daugybinėmis žaizdomis bei laiku nepradėjus gydymo, gali vystytis limfangitas (limfagyslių uždegimas), gangrena, kojos pirštų nagų netekimas, deformacija, sepsis (kraujo užkrėtimas), stabligė ir net mirtis.

Endeminėse skurdžiose šalyse registruojamos sunkios tungiazės formos, kai ligoniai turi kelias dešimtis ar šimtus šios smėlio blusos padarytų žaizdų. Dažniausiai pakenkiami kojų pirštai, dėl ko atsiranda nagų deformacijos, apie 69 proc. ligonių netenka nagų, taip pat pakenkiamas padas ir kulnai, todėl ligoniams darosi sunku vaikščioti.

Profilaktika

Keliautojams, vykstantiems į tungiazės endemines vietoves, patariama nešioti batus ir naudoti insekticidus, repelentus (vabzdžius atbaidančios priemonės).

Endeminėse vietovėse

• Išaiškinti ligonius ir juos gydyti.
• Gydyti užsikrėtusius gyvūnus.
• Naudoti insekticidus grindims apipurkšti, užsandarinti būstus, kad blusos nepatektų į vidų.
• Labai svarbios asmeninės higienos priemonės: kasdienis kojų plovimas su švariu vandeniu ir muilu.
• Naudoti repelentus kokosų aliejaus pagrindu, kuris veiksmingai apsaugo nuo blusų prasiskverbimo į odą. Reguliariai repelentą tepant ant pėdų du kartus per dieną, sergamumas tungiaze po 8–10 sav. gali sumažėti iki nulio.

Informacijos šaltiniai:

https://www.cdc.gov/dpdx/tungiasis/index.html

https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/tungiasis