Trichostrongiliozė

Trichurozė (trichocefaliozė, plaukagalvio sukelta liga)– tai lėtinė kirmėlinė liga, kurią sukelia storajame žarnyne parazituojančios plaukagalvių genties Trichuris trichiura apvaliosios kirmėlės.

Sukėlėjas

T. trichiura yra skirtalyčiai, patinėliai – 30–45 mm, patelės – 35–50 mm ilgio. Suaugę plaukagalviai gyvena storajame žmogaus žarnyne. Parazitai dėl savo išvaizdos dar vadinami plaukagalviais. Plonu kaip plaukas priekiniu galu parazitai giliai įsiskverbia į plonosios žarnos gleivinę ar net pogleivio sluoksnį. Suaugusi apvaisinta patelė kasdien padeda apie 3–20 tūkst. kiaušinių, kurie su žmogaus išmatomis patenka į dirvožemį. Esant palankioms sąlygoms, jie per 15–30 dienų subręsta. Dirvožemyje kiaušiniai išlieka gyvybingi 3–5 metus, vandenyje – apie 2 metus.

Parazitų vystymasis žmogaus organizme

Žmogui prarijus subrendusių plaukagalvių kiaušinėlių, skrandyje jų apvalkalai ištirpsta ir išsilaisvina lervos. Jos patenka į plonosios žarnos gleivinę. Po 2 savaičių išlindusios į žarnos spindį, lervos nušliaužia į storąją žarną ir prisitvirtina prie jos sienelės. Per 60–70 dienų plaukagalvių lervos užauga, lytiškai subręsta ir apvaisinta patelė pradeda išskirti kiaušinėlius. Suaugusios kirmėlės žmogaus žarnyne gali gyventi ilgiau nei penkerius metus.

Infekcijos šaltinis

Infekcijos šaltinis yra trichuroze sergantis žmogus, su išmatomis išskiriantis plaukagalvių kiaušinėlius.

Užsikrėtimo keliai

Žmogus užsikrečia plaukagalvių kiaušinėliams per burną patekus į žarnyną. Dažniausiai per užterštas rankas, valgant nenuplautas žalias daržoves, vaisius, uogas, geriant užterštą atvirų vandens telkinių vandenį. Plaukagalvių kiaušinėlių ant maisto gali patekti su dulkėmis, juos gali pernešti musės, tarakonai.

Paplitimas

Trichurozė yra išplitusi visame pasaulyje, dažniau šiltuose, drėgnuose, atogrąžų ir subtropikų regionuose, ypač kur trūksta švaraus geriamo vandens, nėra vandentiekio, kanalizacijos. Šia liga dažniausiai užsikrečia ir serga iki 15 metų amžiaus vaikai. Tai yra viena iš labiausiai pasaulyje, ypač šiltų kraštų regionuose, paplitusių helmintozių. Kiekvienais metais šia liga užsikrečia 429–508 mln. žmonių.

Ligos simptomai

Daugeliu atvejų, ypač į žmogaus žarnyną patekus mažam plaukagalvių kiaušinėlių kiekiui, liga praeina nepastebėta. Dažniausias ligos požymis yra stiprūs pilvo skausmai. Ligoniai skundžiasi viduriavimu, kuris kaitaliojasi su vidurių užkietėjimu, galvos skausmais bei sutrikusiu miegu. Vaikams gali būti prolapsas, t. y. tiesiosios žarnos iškritimas. Tada ant jos gleivinės matomi šimtai prisitvirtinusių plaukagalvių. Ilgai sergantiems vaikams vystosi anemija (mažakraujystė), sutrinka jų fizinis vystymasis.

Profilaktika

• Visus užsikrėtusius asmenis reikia gydyti, nes negydomi ligoniai platina sukėlėjus ir kelia pavojų kitiems. 

• Taisyklingai įrengti lauko tualetus, juos reguliariai ištuštinti, kad perpildytos duobės turinys neištekėtų į aplinką. Po tualetu turi būti įrengtas sandarus rezervuaras (duobės apačia turi būti betonuota), kad duobėje surinkti teršalai nepatektų su gruntiniu vandeniu į šulinius.
• Negalima tualeto duobėje susikaupusių fekalijų išpilti daržuose ir laukuose. Žmonėms, kurių tualetai nėra prijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, reikėtų rinktis biotualetus arba jų tualetus turėtų ištuštinti specialiosios įmonės.
• Netręšti šviežiomis žmonių išmatomis daržų ar sodų. Tręšti dirvožemį tik kompostuotu mėšlu ar cheminėmis trąšomis. Duobės turinys turi būti dvejus ar trejus metus specialiai kompostuojamas: iškasamos specialios duobės, o turinys sluoksniuojamas su žaliąja mase. Tuomet temperatūra duobėje pakyla virš 70 °C šilumos, o turinys tampa nepavojingas, juo galima tręšti dirvožemį. Tačiau kompostuoti patartina tik tada, kai žinoma, kaip teisingai tai atlikti.

• Su muilu ir šiltu vandeniu plauti rankas po naudojimosi tualetu, po darbo sode ar darže, prieš valgant ar ruošiant maistą. Labai svarbu vaikams nuolat aiškinti apie rankų plovimo svarbą ir mokinti juos taisyklingai plauti rankas.
• Maistui naudoti tik nuplautus, nuluptus ar pakaitintus vaisius, uogas ir daržoves, ypač jeigu jos auginamos dirvožemyje, kuris tręšiamas mėšlu. Plauti daržoves, vaisius ir uogas po tekančiu vandentiekio vandeniu. Braškes, salotas, svogūnų laiškus ir žalumynus plauti po tekančiu vandeniu ypač kruopščiai. Kai nėra vandentiekio vandens, perpilti verdančiu vandeniu.
• Negerti vandens iš atvirų vandens telkinių, esant būtinybei naudoti šį vandenį, jį virinti.
• Naikinti muses, tarakonus ir saugoti maistą nuo užteršimo dulkėmis ar žemėmis.

Informacijos šaltiniai:

https://www.cdc.gov/dpdx/trichuriasis/index.html

https://www.cdc.gov/sth/about/whipworms.html