Toksoplazmozė
Toksoplazmozė yra žmogaus ir gyvūnų liga, kurią sukelia vienaląsčiai parazitai (pirmuonys), toksoplazmos (Toxoplasma gondii). Ši liga pavojinga nėščioms moterims dėl galimo vaisiaus užkrėtimo ir nusilpusio imuniteto asmenims dėl galimos sunkios ligos.
Infekcijos šaltinis
Infekcijos šaltinis – katės, kurios su išmatomis išskiria oocistas, ir gyvūnų mėsa, kurioje yra toksoplazminių cistų.
T. gondii dauginasi lytiniu būdu tik kačių ir kitų katinių šeimos žinduolių (lūšių, pumų, leopardų, liūtų ir kt.) žarnyne, suformuodamos oocistas. Oocistos, su kačių išmatomis patekusios į aplinką, užteršia dirvožemį, vandenį, žolę. Nuo užterštos aplinkos užsikrečia naminiai, laukiniai gyvūnai, graužikai, paukščiai, jų raumenyse, įvairiuose organuose susidaro toksoplazminės cistos. Todėl pagrindinis T.gondii rezervuaras yra gyvūnai (kiaulės, avys, galvijai, graužikai ir kt.), kurių raumenyse yra cistų.
Katės užsikrečia nuo užterštos aplinkos, ėsdamos užsikrėtusias peles, paukščius, žalią gyvulių mėsą. Katei užsikrėtus, jos išmatose jau 3–4 dieną pasirodo oocistos. Oocistas katė išskiria tik vieną kartą per savo gyvenimą, 1–3 savaites po užsikrėtimo. Nors laikas, per kurį išsiskiria cistos, labai trumpas, jų kiekis būna labai didelis ir smarkiai užteršia aplinką. Per dieną katė su išmatomis išskiria apie 5–10 milijoną oocistų, kurios aplinkoje išlieka gyvybingos daugelį mėnesių (apie 15 mėnesių).
Žmonių užsikrėtimo keliai
Dažniausiai žmonės užsikrečia valgydami nepakankamai termiškai apdorotą kiaulių, avių, galvijų ir kitų gyvūnų mėsą. Toksoplazmoze galima užsikrėsti vartojant užterštą vandenį, žalią pieną, kiaušinius, valgant nenuplautas daržoves, vaisius, uogas, nuo nešvarių rankų, tvarkant katės tualetą, dirbant sode ar darže. Sukėlėjai į žmogaus organizmą gali patekti ir per pažeistą odą ar gleivines, nešvariomis rankomis trinant akis, nosį. Šuo keliu dažniau užsikrečia mėsos perdirbimo įmonių, žvėrelių fermų darbuotojai, veterinarai, medžiotojai, gyvulių augintojai.
Taip pat toksoplazmozė gali būti perduota perpilant ūmine toksoplazmoze sergančio donoro kraują ar persodinant donoro organus. Dar vienas labai svarbus užsikrėtimo kelias yra vaisiaus užsikrėtimas per placentą. Pastaruoju keliu sukėlėjas gali būti perduotas tik tuomet, kai nėščia moteris pirmą kartą susirgo ūmia toksoplazmoze nėštumo metu arba 3 mėnesius prieš nėštumą. Nėščia moteris, serganti lėtine toksoplazmoze, infekcijos perduoti vaisiui negali, nes, persirgus toksoplazmoze, organizme atsiranda prieš toksoplazmas antikūnų, kurie apsaugo nuo ligos vystymosi ir vaisiaus užsikrėtimo. Todėl labai svarbu planuojant nėštumą išsitirti kraują dėl toksoplazmų antikūnų. Teigiamas tyrimo rezultatas, kai kraujyje randama toksoplazmų antikūnų, rodo, kad moteris infekcijai neimli ir pavojaus, kad gali užkrėsti vaisių šio ar kitų nėštumų metu, nėra. Neigiamas serologinio tyrimo rezultatas, kai antikūnų kraujyje nerandama, rodo, kad moteris imli toksoplamos sukėlėjams.
Parazitų vystymasis žmogaus organizme
Toksoplazmos, pakliuvusios į virškinimo traktą, skverbiasi į žarnyno sienelės ląsteles, dauginasi, po to patenka į limfmazgius ir kraujagysles. Su krauju toksoplazmos keliauja po visą organizmą. Jos gali įsiskverbti į kiekvieno organo ar audinio ląsteles. Žmogaus imuninė sistema sugeba apsaugoti organizmą nuo ligos, bet žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi (onkologiniai ligoniai, AIDS sergantys, vyresnio amžiaus žmonės ir kt.), toksoplazmos gali sukelti labai sunkių sveikatos problemų.
Toksoplazmozės paplitimas
Toksoplazmozei imlūs įvairaus amžiaus žmonės. T.gondii yra parazitas, gerai prisitaikęs šeimininko organizme, ir tai nulemia platų parazito geografinį paplitimą. Manoma, kad maždaug 25–30 proc. pasaulio žmonių yra užsikrėtę toksoplazmoze. Paplitimas labai skiriasi, įvairiose šalyse ar net tos pačios šalies skirtinguose regionuose bei bendruomenėse, gali siekti nuo 0,5 iki 90 procentų. Labiausiai liga paplitusi atogrąžų šalyse, kur vyrauja drėgnas ir šiltas klimatas, ir atvirkščiai, mažiausiai – karšto, sauso arba šalto klimato šalyse.
Užsikrėtimo toksoplazmomis dažnumas priklauso nuo asmenų amžiaus, lyties, profesijos ir kt. Su amžiumi daugėja kontaktų su T.gondii. Užsikrėtusių daugumą sudaro moterys, nes moterys dažniau dirba sode ar darže, prižiūri gyvulius, ruošia maistą. Toksoplazmomis dažniau užsikrečia ir žmonės, kurie pagal profesiją turi sąlytį su naminiais, laukiniais gyvūnais, gyvulininkystės ir žemės ūkio produktais, užterštu dirvožemiu, vandeniu bei kitais objektais. Tai veterinarijos darbuotojai, medžiotojai, mėsos kombinatų, gyvulininkystės fermų, žemės ūkio darbuotojai, sodininkai, daržininkai.
Ligos simptomai
Toksoplazmozė stiprios imuninės sistemos vaikams ir suaugusiems (taip pat ir nėščiosioms) dažniausiai jokių ligos požymių nebūna, tik kraujyje randama antikūnų prieš toksoplazmas. Ligos simptomus turi tik labai nedidelė toksoplazmomis užsikrėtusių žmonių dalis.
Vystantis ligai, po 5–23 dienų, gali pasireikšti bendras silpnumas, galvos ir raumenų skausmai. Dažniausi toksoplazmozės simptomai – padidėję kaklo, pakaušio, pažastų, kirkšnių limfmazgiai. Jie gali padidėti iki 3 cm skersmens, būna neskausmingi, kietoki, paslankūs, niekada nepūliuoja, padidėję išlieka apie 4–6 savaites. Padidėjus limfmazgiams gali atsirasti bendras silpnumas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas, raumenų, gerklės, galvos skausmai. Sunkiais atvejais galimi odos bėrimai, kepenų ir blužnies padidėjimas, širdies raumens, plaučių, smegenų, akių pažeidimai. Akių toksoplazmozė pasireiškia suprastėjusiu regėjimu, akių skausmu, dažniausiai nuo ryškios šviesos, akių paraudimu, kartais ašarojimu.
Nors toksoplazmozė dažniausiai nesukelia sunkių simptomų, tai labai pavojinga liga nėštumo metu, nes gali būti užkrečiamas vaisius. Įgimta toksoplazmozė vaisiui vystosi tiktai tuo atveju, jei jo motina, būdama nėščia, sirgo ūmia toksoplazmoze. Nors motinai infekcija retai pasireiškia klinikiniais simptomais, jos organizme vykstanti trumpalaikė parazitemija (parazitų buvimas kraujyje) sukelia židininius pažeidimus placentoje ir dėl to gali užsikrėsti vaisius. Ne kiekviena moteris, susirgusi ūmia toksoplazmoze nėštumo metu, perduoda užkratą vaisiui. Įgimtos toksoplazmozės klinikiniai simptomai priklauso nuo to, kuriuo nėštumo laikotarpiu vaisius buvo užkrėstas. Sunkiausi įgimtos toksoplazmozės simptomai būna tuomet, kai motina užsikrečia ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. 80–90 proc. atvejų užsikrėtusių naujagimių infekcija besimptomė, ligos padariniai gali išryškėti vaikystėje ar paauglystėje, tačiau apie 5 proc. užsikrėtusių naujagimių gali turėti sunkių centrinės nervų sistemos ar akių pažeidimų. Moteris, pagimdžiusi vieną vaiką, sergantį įgimta toksoplazmoze, kito nėštumo metu nebeperduoda užkrato vaisiui.
Profilaktika
Toksoplazmozės profilaktika ypač svarbi nėščioms moterims ir nusilpusio imuniteto asmenims.
Maisto higiena
Toksoplazmose dažniausiai užsikrečiama per maistą, todėl norint išvengti užsikrėtimo labai svarbu laikytis tam tikrų rekomendacijų:
- valgyti tik gerai išvirtą ar iškeptą mėsą. Negalima ragauti žalios ar dar nevisai išvirusios mėsos. Temperatūrą mėsos viduje galima matuoti maisto termometru:
- išvirtos jautienos, ėrienos ir veršienos temperatūra storiausio gabalo viduje turi būti virš 63 ° C;
- kiaulienos, maltos mėsos ir laukinių žvėrių – virš 70 ° C;
- keptų viščiukų ir kitų paukštienos gaminių – virš 80 ° C;
- palaikius mėsą keletą dienų minusinėje temperatūroje, po to mėsą išvirus, galima žymiai sumažinti galimybę užsikrėsti. Užšaldymas, marinavimas, rūkymas sumažina mėsos infekuotumą, bet sukėlėjų visiškai nesunaikina;
- vaisius, uogas, daržoves prieš valgant kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu;
- nevalgykite žalių, nepakankamai termiškai apdorotų vėžiagyvių, tokių kaip austrės, moliuskai ar midijos;
- negerkite žalio pieno, ypač ožkos pieno, nevalgyti iš nepasterizuoto pieno pagamintų produktų;
- nevartoti žalių kiaušinių;
- nevalgyti vytintos ar rūkytos mėsos gaminių;
- negerti vandens iš atvirų vandens telkinių, taip pat jo nenaudoti maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti;
- vengti neapdoroto geriamojo vandens, ypač keliaujant į šalis, kuriose geriamasis vanduo nevalomas;
- maistą saugoti nuo musių, tarakonų, dulkių;
- labai svarbu, kad žalios mėsos, paukštiena, jūros gėrybių ar neplautų vaisių, daržovių dorojimui būtų naudojamos atskiros pjaustymo lentelės, įrankiai, peiliai, indai arba po panaudojimo jie būtų kruopščiai nuplauti su karštu vandeniu;
- pagaminus maistą reikia nuvalykite visus virtuvės paviršius, nukenksminti kempinėles, šluostes, jas virinant ar pamerkiant į buityje naudojamus dezinfekuojančius tirpalus.
Asmens higiena
- Kruopščiai tekančiu vandeniu su muilu nusiplauti rankas prieš valgį, taip pat lietus žalią mėsą, neplautas daržoves.
- Mūvėti pirštines dirbant sode, darže ir plauti rankas po darbo.
- Neliesti nešvariomis rankomis akių, nosies ar burnos.
Vengti kontakto su kačių išmatomis
- Nėštumo metu kačių priežiūrą geriausia perleisti kitiems šeimos nariams. Vengti keisti kačių kraiką. Jei niekas kitas negali atlikti šio darbo, dirbant reikia mūvėti pirštines, baigus darbą gerai nusiplauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu.
- Kasdien keisti kačių kraiką, kad parazitas netaptų pavojingas (oocistos per 1–5 dienas kačių išmatose subręsta ir tampa pavojingos žmogui).
- Kačių išmatas galima nuleisti į unitazą, deginti, giliai užkasti ar maišeliuose išmesti į šiukšlių konteinerius.
- Kasdien dezinfekuoti kačių dėželes plovikliais, turinčiais aktyviojo chloro, ar užpylus verdančiu vandeniu palaikyti 5 minutes.
- Kates maitinti sausu, konservuotu ar virtu maistu, vengti maitinti žalia ar nepakankamai termiškai apdorota mėsa, ir laikyti namuose.
- Nėštumo metu nerekomenduojama įsigyti naujos katės, nežaisti su svetimomis katėmis, ypač valkataujančiomis.
Kita
Nėščioms moterims rekomenduojama laikykitės atokiau nuo vaikiškų smėlio dėžių, nes katės dažnai naudoja jas kaip kraiko dėžes.
Informacijos šaltiniai:
https://www.cdc.gov/toxoplasmosis/about/index.html
Atnaujinimo data: 2024-12-12