Toksokarozė
Toksokarozė yra žmonių ir gyvūnų parazitinė liga (zoonozė), kurią sukelia šunų (Toxocara canis) ir kačių (Toxocara cati) kirmėlių lervos. Liga pasireiškia įvairiais klinikiniais simptomais, kuriuos nulemia migruojančios organuose ir audiniuose lervos.
Ligos sukėkėjai
T. canis ir T. cati yra Ascaridida būrio, Ascarididae šeimos, Toxocara genties apvaliosios kirmėlės. Vystydamasis parazitas pereina kelias stadijas: suaugusios kirmėlės, kiaušinėlio, lervos. Suaugusios toksokarų kirmėlės gali būti 9–18 cm ilgio, jos gyvena šunų, vilkų, lapių, kačių bei kitų šuninių ar katinių šeimos atstovų plonosiose žarnose ar skrandyje. Suaugusi ir apvaisinta toksokarų patelė išskiria kiaušinėlius, kurie nesubrendę su gyvūno išmatomis patenka į aplinką. Toksokarų kiaušinėliai dirvožemyje pradeda vystytis, kai aplinkos temperatūra pakyla virš +10 °C. Dirvožemyje jie subręsta per 5–8 dienas. Kiaušinėliai jautrūs išdžiūvimui bei tiesioginiams saulės spinduliams. Žemesnėje nei –15 °C temperatūroje jie nustoja vystytis, pereina į ramybės būseną, kurioje gali peržiemoti. Ant žemės kiaušinėliai gyvybingi gali išlikti kelerius metus.
Toksokarų vystymosi ciklas
Toksokarų vystymosi ciklas vyksta viename organizme, kiaušinėliai turi subręsti dirvožemyje. Toksokarų galutiniai šeimininkai yra šunų ir kačių šeimos atstovai. Jų organizme toksokaros suauga ir subręsta. T.canis paprastai gyvena šunų, vilkų, lapių, T.cati – kačių žarnyne ar skrandyje. Suaugusi apvaisinta toksokarų patelė per parą išskiria apie 200 tūkst. kiaušinėlių. Viename šuns ar katės išmatų grame gali būti 10–15 tūkst. kiaušinėlių, todėl į dirvožemį patenka milijonai kiaušinėlių. Galutiniai šeimininkai užsikrečia suėdę užsikrėtusius graužikus, paukščius, kirminus, prariję subrendusių toksokarų kiaušinėlių nuo užteršto dirvožemio, su vandeniu, o palikuonys (kačiukai, šuniukai) užkrečiami per placentą ar pieną. Šuns, katės organizme toksokaros nuo kiaušinėlio iki suaugusių kirmėlių išsivysto per 60–90 dienų. Užsikrėtusių šunų ar kačių žarnyne kirmėlės gyvena apie 3 mėnesius.
Infekcijos šaltinis
Infekcijos šaltinis yra šunų ir kačių šeimos atstovai (šunys, katės, lapės, vilkai ir kt.) su išmatomis išskiriantys toksokarų kiaušinėlių. Šunys ir katės yra svarbiausi toksokarozės platintojai šalyse, kuriose katės ir šunys laisvi bėgioja viešuosiuose parkuose, vaikų žaidimų aikštelėse. Įvairių pasaulio šalių duomenimis, toksokaromis užsikrėtę yra apie 80 proc. jaunų šuniukų ir apie 20 proc. suaugusių šunų. Kačių užsikrėtimas siekia 30–60 proc. Šunų, kačių užsikrėtimas priklauso nuo gyvūno amžiaus bei gyvenimo sąlygų. Labiausiai užsikrėtę yra jauni ir valkataujantys gyvūnai. Pagrindinis toksokarozės infekcijos šaltinis yra maitinanti patelė (šuns, katės) ir jaunikliai nuo 3 savaičių iki 6 mėnesių amžiaus.
Užsikrėtimo keliai
Žmogus užsikrečia, kai praryja subrendusių toksokarų kiaušinėlių, dažniausiai – nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius ir daržoves, vartodamas atvirų telkinių vandenį, vaikai – žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų. Maisto produktai ar kiti paviršiai gali būti užteršti su dulkėmis, kiaušinėlius gali pernešti tarakonai, musės. Taip pat galima užsikrėsti valgant žalią ar nepakankamai termiškai paruoštą paukštieną, kiaulieną, veršieną, avieną, triušieną ar šalutinius gyvūninius produktus (kepenis, plaučius), žalius moliuskus, kuriuose yra toksokarų lervų. Žmogaus žarnyne iš kiaušinėlių išsilaisvina lervos, kurios per žarnos gleivinę patenka į kraują. Su krauju lervos nukeliauja į kepenis, širdį, plaučius, inkstus, kasą, akis ir kitus organus. Lervos žmogaus organizme nesidaugina ir nesikeičia. Per ilgą laiką jos apsitraukia kapsulėmis, po to suyra.
Rizikos grupės
Dažniau serga vaikai iki 14 metų. Rizika užsikrėsti padidėja, kai namuose yra laikomi šuniukai ar kačiukai, nes net sveikas šuo ar katė kiaušinėlius gali pernešti ant kailio ar liežuvio. Nemažas pavojus kyla ir veterinarijos gydytojams, kurie gali užsikrėsti nuo užteršto gyvūnų kailio, vairuotojams, automobilių remonto darbuotojams, kurie remontuoja žemėtus automobilius, komunalinio ūkio darbuotojams, užsiimantiems gatvių valymu, valkataujančių šunų gaudymu, žmonėms, turintiems daržus, sodus.
Ligos simptomai
Toksokarozės klinika priklauso nuo užkrato dozės, užsikrėtimo dažnumo, lervų lokalizacijos vietos, šeimininko imuninio atsako, ligonio amžiaus. Skiriamos visceralinė (vidaus organų) ir akių toksokarozės formos. Daugeliu atvejų liga gali praeiti be simptomų. Vystantis simptomams ligonis gali karščiuoti, nors temperatūra dažniausiai būna neaukšta, atsiranda sausas kosulys, dusulys, dažni naktiniai kosulio priepuoliai. Kartais vargina pilvo skausmai. Ligonius pykina, jie vemia, viduriuoja. Protarpiais išberia ir niežti odą. Kartais migruojančių lervų gali pakliūti į akis, todėl vystosi įvairūs akių pakenkimai. Dažniausiai pažeidžiama viena akis.
Profilaktikos priemonės
- Laikytis higienos: atidžiai tekančiu vandeniu su muilu nusiplauti rankas grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgį, pažaidus su šuniuku, kačiuku.
- Žali valgomi vaisiai, daržovės, uogos turi būti labai atidžiai nuplaunami švariu vandeniu ar nuplikomi.
- Negerti ir nenaudoti maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti atvirų telkinių vandens.
- Maistui naudoti tik gerai termiškai paruoštą mėsą, kepenis, moliuskus.
- Tinkamai elgtis su gyvūnais:
- reguliariai gydyti šunis ir kates nuo kirmėlių;
- neleisti laižyti veido, indų, kuriuos naudoja žmonės, nes ant gyvūnų snukučio, liežuvio gali būti parazitų kiaušinėlių;
- šunis vedžioti jiems skirtose aikštelėse;
- surinkti augintinių išmatas į maišelius ir išmesti į konteinerius ar padaryti nekenksmingus kitu saugiu būdu, sudeginant, užkasant;
- nežaisti su svetimomis katėmis, šunimis, ypač – su valkataujančiais gyvūnais;
- rūpintis savo augintinių švara.
- Vaikų smėlio dėžes įrengti saulėtose vietose, nenaudojamas – uždengti. Smėlį pakeisti kiekvienais metais ir nuolat jį perkasti.
- Vasarą, iškylaujant lauke, nukritusio ant žemės maisto geriau nevalgyti, jeigu jo negalima nuplauti. Maistą geriausia laikyti sandariuose induose, apsaugančiuose nuo dulkių, musių, tarakonų bei kitų vabzdžių, kurie gali pernešti parazitų kiaušinėlius.
Informacijos šaltinis:
Atnaujinimo data: 2024-12-10