Teniarinchozė

Teniarinchozė yra lėtinė žmonių parazitinė liga, kurią sukelta jautinis kaspinuotis Taenia saginata. Šiai ligai būdingos toksinės alerginės reakcijos (galvos skausmas, odos dilgėlinis bėrimas) ir virškinimo trakto sutrikimo simptomai (pilvo skausmas, silpnumas, seilėtekis, pykinimas, vėmimas, nuolatinis alkio jutimas).

Sukėlėjas

Jautinis kaspinuotis yra vienas iš stambiausių žmogaus parazitų, nuo 4 iki 8, o kartais 25 metrų ilgio. Galvutė turi keturis siurbtukus, kuriais jis prisitvirtina prie žarnos gleivinės. Suaugęs jautinis kaspinuotis gali turėti iki 2 tūkst. narelių. Priekiniame kūno gale nareliai yra smulkūs, trumpi ir platūs, arčiau kūno galo – pailgi, 18–20 mm x 5–7 mm dydžio. Galiniuose subrendusiuose nareliuose formuojasi kaspinuočio kiaušinėliai. Viename narelyje gali būti iki 100 tūkst. kiaušinėlių. Subrendę nareliai, po vieną ar kelis, atsiskiria nuo kaspinuočio kūno ir pasišalina su išmatomis arba aktyviai iššliaužia per išeinamąją angą.

Jautinio kaspinuočio vystymosi ciklas

Vystydamasis kaspinuotis praeina kelias stadijas: kiaušinėlio, lervos ir suaugusio kaspinuočio. Jautiniam kaspinuočiui vystytis reikalingi tarpinis ir galutinis šeimininkai. Jautinio kaspinuočio galutinis šeimininkas yra žmogus, jo žarnyne išsivysto ir gyvena suaugęs kaspinuotis. Tarpiniai šeimininkai yra stambieji raguočiai (karvės, buivolai, šiaurės elniai), jų organizme vystosi kaspinuočio lerva – cisticerkas. Iš sergančio teniarinchoze žmogaus žarnyno subrendę kaspinuočio nareliai su išmatomis pasišalina į išorę. Jie patenka ant dirvožemio, žolės ar į vandenį. Su užkrėstu pašaru ar vandeniu nareliai ar kiaušinėliai patenka į skambiųjų raguočių skrandį. Skrandžio virškinimo sultys ištirpina narelio ir kiaušinėlio apvalkalą, iš kiaušinėlio išsilaisvina onkosfera (apvalios formos lerva), kuri skverbiasi į žarnų gleivinę, patenka į kraujagysles ir su kraujo srove nunešama į skeleto, širdies, kramtomuosius bei liežuvio skersaruožius raumenis. Raumenyse onkosferos per 4–5 mėn. virsta lervomis – cisticerkais. Tai – 4–6 mm x 7–10 mm. dydžio pūslelės, užpildytos skysčiu, kurių viduje yra kaspinuočio galvutė. Praėjus 8–9 mėn. cisticerkai žūsta.

Infekcijos šaltinis

Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, kuris su išmatomis išskiria jautinio kaspinuočio narelius ar kiaušinėlius. Per parą nuo suaugusio kaspinuočio atitrūksta ir išsiskiria 5–8 subrendę nareliai. Paskutiniai nareliai nuo suaugusio kaspinuočio atitrūksta ir, veikiami žarnos peristaltikos, iššliaužia per išeinamąją angą. Ant žmogaus kūno ar ant žemės nareliai susitraukinėdami juda, iš vidaus išspausdami kiaušinėlius, kurie pasklinda aplinkoje ir ją užteršia.Kiaušiniai dirvožemyje gali išgyventi nuo 5 iki 9 mėnesių. Jieatsparūs šalčiui, todėl gali peržiemoti, tačiau greitai žūsta netekę drėgmės ir esant aukštesnei nei 60 ° C temp. Jautinis kaspinuotis gali gyventi žmogaus žarnyne 5–20 ir daugiau metų. Dažniausiai žmogaus organizme parazituoja vienas, retai – keli kaspinuočiai.

Užsikrėtimo būdai

Žmogus užsikrečia suvalgęs žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos užsikrėtusių galvijų mėsos,kurioje yra cisticerkų. Plonajame žarnyne paveikus tulžiai iš pūslelės išsiverčia kaspinuočio galvutė, kuri siurbtukais prisitvirtina prie žarnos sienelės. Per 3 mėn. jautinis kaspinuotis  užauga, lytiškai subręsta ir nuo jo pradeda atsiskirti subrendę nareliai.

Ligos paplitimas 

Jautinio kaspinuočio susirgimai išplitę visur, dažniausiai šalyse, kur išvystyta gyvulininkystė. Susirgimas paplitęs Afrikoje į pietus nuo Sacharos, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Azijoje ir kai kuriose Europos šalyse. Didelis paplitimas siejamas su įpročiu valgyti žalią arba nepakankamai termiškai apdorotą jautieną.Lietuvoje šis susirgimas registruojamas labai retai.

Ligos požymiai

Suvalgius užkrėstos mėsos, kaspinuotis žmogaus žarnyne užauga per 2–3 mėnesius. Sergant teniarinchoze, kai žmogaus žarnyne parazituoja suaugęs kaspinuotis, didžiausią nemalonumą ligoniams sukelia per išeinamąją angą besišalinantys judantys nareliai. Kitų ligos simptomų gali ir nebūti. Sunkiais atvejais ligonius vargina pilvo skausmų priepuoliai, primenantys apendicito priepuolius, silpnumas, seilėtekis, pykinimas, vėmimas, nuolatinis alkio jutimas. Ankstyvoje ligos stadijoje gali būti įvairių odos bėrimų. Retais atvejais gali išsivystyti komplikacijų. Atitrūkę kaspinuočio nareliai gali patekti į dvylikapirštę žarną, o iš jos – į tulžies lataką ir trukdyti tulžies nutekėjimui. Nareliai gali pakliūti į akląją žarną ir sukelti jos uždegimą. Kaspinuočiui susisukus į kamuolį, gali išsivystyti žarnų nepraeinamumas. Negydoma liga gali tęstis ilgai, todėl ligoniams išsivysto neurologinių simptomų: galvos skausmas, jautrumas, miego sutrikimas, kartais – epilepsijos priepuoliai.

Profilaktika

• Kuo anksčiau nustatyti užsikrėtusius žmones ir juos gydyti.
• Saugoti gyvulių pašarą, ganyklas, atvirų telkinių vandenį nuo teršimo žmonių išmatomis.
• Mėsos perdirbimo įmonėse turi būti atliekama skerdienos ekspertizė, o skerdiena, užkrėsta cisticerkais, sunaikinama ar padaroma nekenksminga.
• Namų sąlygomis užaugintų galvijų mėsą privatūs vartotojai turėtų tikrinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorijose.
• Nevalgyti ir neragauti žalios jautienos ar faršo, neišvirusių ar neiškepusių jos gaminių.
• Mėsą galima padaryti nekenksmingą ją kepant (kaitinant iki 60 ºC) arba šaldant (-10 ºC mažiausiai 10 dienų).

Informacijos šaltiniai:

https://www.cdc.gov/dpdx/taeniasis/index.html

https://www.cdc.gov/taeniasis/hcp/clinical-overview/index.html

https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/taeniasis-cysticercosis