Skarlatina

Skarlatina – tai Streptococcus pyogenes (toliau – S. pyogenes) bakterijos sukeliama infekcinė liga, kuria dažniausiai suserga ikimokyklinio ir jaunesnio amžiaus vaikai ir kuri pasireiškia karščiavimu, angina (tonzilių uždegimu) ir  tipiškais odos bėrimais.

Sukėlėjo savybės

S. pyogenes yra aerobinės gram teigiamos bakterijos, kurių galima rasti ant odos arba gerklėje. Bakterija sudaryta iš nejudrių, sporų nesudarančių  kokų ir  yra mažesnė nei 2 µm ilgio, sudaranti  didesnes nei  0,5 mm dydžio kolonijas.

Patogeniškumas / toksiškumas

Ši bakterija gali sukelti daug įvairių infekcijų. Dauguma infekcijos sukeliamų ligų yra nesunkios, pvz. ūminis faringitas, odos ir minkštųjų audinių infekcijos, karščiavimas ir bėrimas (pvz. skarlatina). Retais atvejais S. pyogenes patenka į kūno vietas, kuriose bakterijų paprastai nerandama, pavyzdžiui, kraujyje, giliuosiuose audiniuose ar plaučiuose, ir gali sukelti sunkias ligas, tokias kaip nekrozinis fascitas, toksinio šoko sindromas, plaučių infekcijos (pvz., pneumonija) ir kt. 

Sergamumo epidemiologiniai ypatumai 

Streptokokų gana dažnai randama vaikų nosiaryklėje. Dažnai A grupės β hemolizinis streptokokas sukelia anginą, tačiau tik apie 10–15 proc. streptokokinės infekcijos atvejų pasireiškia skarlatinos sindromu. Skarlatina suaugusieji serga rečiau nei vaikai, nes dėl lengvai plintančios infekcijos oru su lašeliais žmonės užsikrečia vaikystėje ir perserga kliniškai ryškia ar ne taip išreikšta forma. Dažniausiai serga  2–10 metų vaikai. Šios ligos protrūkiai dažniausiai pasireiškia ten, kur infekcija lengviausiai plinta: vaikų lopšeliuose-darželiuose ir. Vaikams iki 2 metų skarlatina pasitaiko retai, nes jie turi iš mamos gautus antikūnius prieš streptokokų gaminamus egzotoksinus, o didžioji dalis (apie 80 proc.) vaikų iki 10 metų jau turi susidariusius antikūnius prieš streptokokų egzotoksinus.

Klinikinės šios bakterijos formos ir sukeltų ligų paplitimas  įvairiose pasaulio dalyse yra įvairūs. Vidutinio klimato juostoje žiemos pabaigoje ir ankstyvą pavasarį vyrauja  streptokokinis faringitas. Kiekvienais metais pasaulyje diagnozuojama apie 600 mln. S. pyogenes sukeltų faringito atvejų. 15–20 proc. mokyklinio amžiaus vaikų turi S. pyogenes sukėlėją gerklėje ir didelę riziką sirgti. Streptokokinė pūlinėlinė vaikams dažniau registruojama šilto ir drėgno klimato šalyse, kiekvienais metais pasaulyje nustatoma apie 100 mln. šios infekcijos atvejų. Blogos sanitarinės gyvenimo sąlygos ir prasta higiena padidina A grupės β hemolizinio streptokoko infekcijos protrūkių galimybę.

Infekcijos perdavimo būdai

Pagrindiniai sukėlėjo perdavimo būdai:

• per orą, kai infekuotas žmogus kalba, kosėja ar čiaudi;
• tiesioginio sąlyčio metu su nosies išskyromis ar pūlinėliais ant pažeistos odos;
• taip pat per užkrėstus daiktus ar maistą.

Inkubacinis laikotarpis

Inkubacinis laikotarpis dažniausiai trunka 2–7 d.

Užkrečiamumas

Skarlatina sergantis asmuo gali  užkrėsti kitus žmones 24 valandas po pirmosios antibiotikų dozės pavartojimo. Labai svarbu šiuo laikotarpiu nesilankyti ugdymo įstaigose, darbovietėse. Jei sergantis nevartoja antibiotikų, infekciją gali platinti 2–3 savaites nuo simptomų atsiradimo.

Persirgus skarlatina, įgyjamas imunitetas, tačiau liga gali kartotis. Nuo skarlatinos skiepų nėra.

Bakterijų atsparumas 

Bakterijos S. pyogenes yra jautrios šių dezinfektantų poveikiui: 1 proc. natrio hipochloritui, 4 proc. formaldehidui, 2 proc. gluteraldehidui, 70 proc.  etanoliui, 70 proc.  propanoliui, 3–6 proc. vandenilio peroksidui, 0,16 proc.  jodo tirpalui.

Veikiamos ne trumpiau kaip 15 minučių drėgnu karščiu (121 °C temperatūroje) ir ne mažiau kaip 1 valandą sausu karščiu (170 °C temperatūroje) bakterijos žūva.

Ant sausų paviršių (ne šeimininko organizme) bakterijos gali išgyventi nuo 3 d. iki 6 mėn. Leduose S. pyogenes bakterijos gali išlikti gyvybingos 18 d., nepasterizuotame 15–37 ºC temperatūros piene  – 96 val.,  kambario temperatūros svieste – 48 val.

Klinikiniai ligos požymiai:

• liga prasideda ūmiai, pasireiškia staigus  karščiavimas (iki 39–40 ºC);
•  gerklės skausmas ir skausmas ryjant, galvos skausmas, pykinimas, kartais vėmimas,  apetito stoka, bendras negalavimas;
• padidėję ir skausmingi kaklo limfmazgiai, patinusios ir paraudusios tonzilės ir žiočių lankai, o ant gomurio ir ant  liežuvėlio matomi tamsiai raudonos spalvos taškeliai. Liežuvis pasidengia baltu apnašu, tik kraštai ir galiukas išlieka raudoni, padidėja liežuvio speneliai. Liežuvis atrodo kaip balta braškė. Išnykus apnašui (po 4–5 d.) liežuvis tampa panašus į raudoną braškę. Šis ligos laikotarpis tęsiasi nuo 1 iki 5 d., jis baigiasi prasidėjus būdingam skarlatininiam bėrimui;
• išberia už ausų, krūtinės, pažastų srityse, per 24 val. nuo bėrimų pradžios bėrimas išplinta po visą kūną. Bėrimas smulkus, skaisčiai raudonas, taškinis, paraudusioje, paburkusioje odoje. Veidas paprastai lieka neišbertas, tik būna ryškiai raudonas, o nosies-smakro trikampis – pabalęs (vadinamasis „skarlatininis trikampis“. Ant rudos ir juodos odos paraudimas mažiau pastebimas. Išplitus bėrimui oda atrodo kaip nudegusi saulėje, o dėl iškilusių bėrimo elementų ji būna panaši į žąsies odą. Ryškiausi bėrimai būna ten, kur susidaro odos raukšlės: kaklo, pažastų, kirkšnių srityje, pakinklio raukšlėse. Vaikams ir suaugusiems simptomai yra vienodi, nors suaugusiesiems skarlatina pasireiškia rečiau. Bėrimai laikosi apie savaitę. Po 7–10 d. nuo pirmųjų bėrimų rankų, ypač pirštų, liemens ir kojų oda ima luptis.

Komplikacijos po skarlatinos nėra dažnos.

Diagnostikos principai

Skarlatina paprastai diagnozuojama kliniškai pagal būdingus simptomus. Diagnozės laboratoriniam patvirtinimui gali būti atliktas mikrobiologinis žiočių tepinėlio pasėlio tyrimas. Taip pat gali būti atliekami serologiniai (ieškant antikūnų kraujyje) ir antigenų (bakterijų dalelių) nustatymo testai. Gydytojai skarlatinos diagnostikai dažnai atlieka greitąjį testą, vadinamą „greituoju STREP testu“, kuris leidžia per kelias minutes sužinoti, ar sergama skarlatina.

Gydymo principai

Susirgus rekomenduojama kreiptis pas šeimos gydytoją, kuris paskirs tinkamą gydymą. Paprastai  streptokokinė infekcija gydoma antibiotikais. Vartodamas antibiotikus, ligonis  pasveikta greičiau, sumažėja tikimybė susirgti sunkiomis ligomis (plaučių uždegimu, meningitu, vidurinės ausies uždegimu ir kt. ligomis).

Skarlatinos simptomus galima palengvinti:

• geriant vėsius skysčius;
• valgant minkštą maistą, jei skauda gerklę;
• vartojant skausmą malšinančius vaistus (paracetamolį) aukštai temperatūrai mažinti (neduokite aspirino jaunesniems nei 16 metų vaikams);
• naudojant kalamino losjoną arba antihistamininius vaistus niežėjimui palengvinti.

Profilaktika
Kaip sumažinti užsikrėtimo riziką?

Deja, skiepų nuo skarlatinos nėra, todėl apsisaugoti nuo šios ligos sunku. Vis dėlto, riziką užsikrėsti ir susirgti galima sumažinti laikantis tinkamų atsargumo priemonių. Tam, kad skarlatiną sukeliančių bakterijų nepatektų į organizmą, reikia:

• dažnai plauti rankas;
• neliesti jomis veido;
• nekišti daiktų į burną;
• nevalgyti ant žemės nukritusio maisto;
• vengti kontakto su ligoniu.

Sergančiam vaikui patariama skirti atskirus indus ir juos laikyti atskirai nuo kitų šeimos narių naudojamų įrankių.

Jei kuris šeimos narys serga skarlatina ar kitomis infekcinėmis ligomis, reikia dažnai vėdinti patalpas ir saugoti vaikus nuo sąlyčio su sergančiuoju.

Vaikai, susirgę skarlatina, neturėtų lankyti ugdymo įstaigos mažiausiai 24 valandas po pradėto gydymo antibiotikais.

Aplinkos valymas ir dezinfekcija

Aplinkai valyti ir dezinfekuoti naudojamos šiluminės (karštas vanduo) ir cheminės priemonės (buitinės valymo arba dezinfekuojančios valymo priemonės). Valyti ir dezinfekuoti galima šiais būdais: virinant, skalbiant, plaunant, šluostant. Valgymo indams, patalpoms valyti / dezinfekuoti galima naudoti buitines priemones, pvz., šiltus muilo, geriamosios arba kalcinuotos sodos (20 g 1 litrui vandens) tirpalus arba dezinfekuojančias specialias indų, patalpų valymo arba dezinfekuojančias valymo priemones.

Taip pat rekomenduojama patalpas vėdinti.

Literatūra:

https://www.cdc.gov/group-a-strep/about/scarlet-fever.html

https://www.nhs.uk/conditions/scarlet-fever/

https://www.publichealth.hscni.net/news/scarlet-fever

SKARLATINOS PROFILAKTIKOS VAIKŲ UGDYMO ĮSTAIGOSE METODINĖS REKOMENDACIJOS_2018