Sifilis. Įgimtas sifilis

Sifilis – lytiškai plintanti infekcija (LPI), kurią sukelia blyškioji treponema (Treponema pallidum), į organizmą patenkanti per gleivines (lyties organų, burnos, tiesiosios žarnos) ar odos smulkius pažeidimus (įtrūkimus) lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu, kai infekuoto asmens odos paviršiuje ar gleivinėje yra bėrimų. Bėrimai dažniausiai būna ant išorinių lyties organų, makšties gleivinėje, tiesiojoje žarnoje, išangėje, taip pat gali atsirasti ant lūpų ar burnoje. Nėštumo metu užsikrėtusi sifiliu moteris gali perduoti infekciją savo naujagimiui. Sifilis neplinta per buitinius kontaktus.

Sifilio simptomai ir požymiai
Daugelį metų dalis asmenų, užsikrėtusių sifiliu, gali neturėti ar nepastebėti jokių infekcijos požymių, todėl jiems vystysis vėlyvojo sifilio komplikacijos. Pirminis sifilis dažniausiai pasireiškia viena opa, vadinama šankeriu, ir limfmazgių, esančių kirkšnių srityje, padidėjimu. Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų praeina nuo 10 iki 90 dienų (vidutiniškai 21 diena). Opa, atsiradusi infekcijos patekimo vietoje, paprastai būna kietu dugnu, apvali, nedidelė ir neskausminga. Retais atvejais gali formuotis ir daugybinės opos kitose kūno vietose (burnoje, ant liežuvio, pažastyse ir kt.). Po kelių savaičių opa gali užgyti savaime, tačiau, jei nepaskiriamas gydymas, infekcija (sifilis) progresuoja į antrinę stadiją. Antrinis sifilis pasireiškia bėrimu, prasidedančiu vienoje ar keliose kūno srityse, praėjus 3-6 savaitėms po pirminio bėrimo atsiradimo ant odos bei gleivinėje. Atsiranda įvairūs neniežtintys bėrimai (rausvos padų ir delnų papulės, išaugos (plačiosios kondilomos) lyties organų gleivinėje, sifilinė angina, baltos dėmelės (dažnai aplink kaklą susidaro „veneros karoliai“), padidėja daugelis limfmazgių (limfadenopatija). Rečiau pluoštais iškrenta plaukai ar atsiranda difuzinis plaukų slinkimas, pažeidžiamos akys. Odos ir gleivinės pažeidimai gali išnykti ir savaime, nesigydant, tačiau liga progresuoja ir vystosi vėlyvasis sifilis, pažeidžiantis vidaus organus. Kol asmuo nejunta jokių sveikatos sutrikimų, o tai gali trukti keletą metų, jam būna latentinis (slaptasis) sifilis.

Sifilis ir nėštumas
Sifilis gali būti perduodamas nėštumo metu kūdikiui. Priklausomai kaip ilgai nėščioji užsikrėtusi, gali įvykti savaiminis persileidimas, priešlaikinis gimdymas, gimti negyvas kūdikis, taip pat kūdikiui gali būti specifinių infekcijos požymių arba jie gali atsirasti vėliau, jei nebus paskiras gydymas. Siekiant apsaugoti naujagimius, Lietuvoje nuo 2007 m. visoms nėščiosioms sudarytos sąlygos nemokamai pasitikrinti dėl sifilio. Nėščiosios tiriamos du kartus: 12 savaitę ir 29-40 nėštumo savaitę. Imamas kraujas iš venos.

Užkrėstas sifiliu naujagimis būna mažesnio svorio, gali turėti kvėpavimo sutrikimų, smegenų pakitimus, susikaupusio skysčio pilvo ertmėje, padidėjusią blužnį. Naujagimiui įgimto sifilio požymiai atsiranda per pirmuosius 4–5 mėnesius – tai karščiavimas, bėrimai (dažnai ant delnų ir padų), smulkios kraujavimo dėmės ant odos, lūpų pabrinkimas ir įplyšimai, pūslės, gleivinių opos, specifinė įgimtam sifiliui būdinga sloga, gydymui atsparus plonųjų žarnų uždegimas, laringitas, mažakraujystė, inkstų pažeidimai. Meningito simptomai atsiranda dažniausiai 3–6 mėnesių amžiaus kūdikiams, galimi centrinės nervų sistemos pažeidimai (smegenų skysčio perteklius smegenyse, traukuliai). Vėlyvo įgimto sifilio požymiai: „balno nosis“, įplyšimai apie burną, kurie gyja randais (Parrot randai), Hutchinsono požymių triada – intersticinis keratinas (ragenos uždegimas), Hutchinsono dantys ir kurtumas, Cluttono sąnariai, aukštas gomurio skliautas, kaktikaulio iškilimai, trumpas viršutinis žandikaulis, apatinio žandikaulio išsikišimas, krūtinkaulio ir raktikaulio sąnarių sustorėjimas, kiti požymiai.

Sifilio diagnostika
Sifilis diagnozuojamas remiantis būdingais klinikiniais požymiais bei kraujo tyrimais, kartais mikroskopu tiriama medžiaga iš bėrimų. Kraujas imamas iš venos. Antikūnai kraujyje, rodantys organizme esančią infekciją, atsiranda kelios dienos po klinikinių požymių pasireiškimų.

Įgimto sifilio diagnostikai reikalingi testai, nustatantys imunoglobulinų IgM klasę naujagimio kraujyje (bet ne iš virkštelės), nes imunoglobulinai IgG klasės naujagimio kraujyje gali būti gauti iš motinos ir neatspindėti naujagimio imuninės būklės. Taip pat atliekami motinos kraujo tyrimai.

Sifilis ir ŽIV infekcija
Dėl sifilio atsiradusios lyties takų opos ar gleivinės pažeidimai nuo 2 iki 5 kartų padidina riziką užsikrėsti ŽIV infekcija. Sifilis, kaip ir kitos LPI, yra ŽIV infekcijos indikatorius, susijęs su rizikinga lytine gyvensena.

Sifilio gydymas
Gydymą skiria gydytojas. Infekcija lengvai pagydoma ankstyvosiose stadijose. Besigydantys asmenys privalo susilaikyti nuo lytinių santykių, kol odos ir gleivinių pažeidimai visiškai išnyksta. Susirgęs asmuo privalo informuoti savo lytinius partnerius, kad jie išsitirtų ir būtų paskirtas reikiamas gydymas. Visi lytiniai partneriai turėtų būti ištirti ir gydomi kartu. Asmuo, vieną kartą persirgęs sifiliu, gali užsikrėsti vėl. Gydymo efektyvumas įvertinamas tik atlikus laboratorinius tyrimus.

Nėštumo metu paskirtas gydymas yra saugus vaisiui ir padeda išvengti infekcijos perdavimo iš motinos vaikui.

Kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo?
Patikimiausias būdas išvengti lytiškai plintančių infekcijų – tai susilaikyti nuo lytinių santykių ar turėti ilgalaikius abipusiai monogaminius lytinius santykius su asmeniu, kuris žino, kad nėra infekuotas. Riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis sumažina prezervatyvų naudojimas lytinių santykių metu. Bėrimai, pūslelės ar opos – tai signalas susilaikyti nuo lytinių santykių ir nedelsiant apsilankyti pas gydytoją.

Siekiant išvengti įgimto sifilio atvejų būtina užtikrinti laiku atliekamą visų nėščiųjų ištyrimą ir gydymą, kartu gydant užsikrėtusiųjų lytinius partnerius. Taip pat būtina ištirti dėl sifilio gimdyti atvykusias nėščiąsias, kurios nesikreipė dėl nėščiųjų priežiūros ir nebuvo ištirtos dėl sifilio nėštumo metu; teikti konsultacinę pagalbą apie LPI prevencijos priemones, vykdyti kontaktinių asmenų (lytinių partnerių) nustatymą ir gydymą, kad nėščios moterys neužsikrėstų.

LYTIŠKAI PLINTANČIŲ INFEKCIJŲ PREVENCIJOS METODINĖS REKOMENDACIJOS

ĮGIMTO SIFILIO PREVENCIJOS METODINĖS REKOMENDACIJOS