Sarkocistozė (sarkosporidiozė)

Sarkocistozė (sarkosporidiazė) yra parazitinis susirgimas, kurį sukelia Sarcocystis genties pirmuonys. Žinoma keliolika sarkocistų rūšių, kurios parazituoja naminių ir laukinių gyvūnų, paukščių, roplių ir žmogaus organizme. Žmonėms ši infekcija pasireiškia žarnyno funkcijos sutrikimais arba raumenų skausmais.

Ligos sukėlėjai

Sarkocistos (arba sarkosporidijos)  – plačiai paplitę viduląsteliniai parazitai, tačiau nekeliantys didelio pavojaus žmonių ar gyvūnų sveikatai. Žinoma apie 130 sarkocistų rūšių, iš kurių tik kelios rūšys parazituoja naminių, laukinių gyvūnų, paukščių, roplių ir žmogaus organizme. Sarcocystis suihominis ir Sarcocystis hominis sarkocistos žmogui sukelia žarnyno sarkocistozę, kitos sarkocistų rūšys, patekusios į žmogaus organizmą ir nukeliavusios į raumenis, sukelia raumenų sarkocistozę.

Parazito vystymosi ciklas

Sarkocistų vystymasis vyksta galutinių ir tarpinių šeimininkų organizmuose. Galutiniai šeimininkai yra mėsėdžiai gyvūnai, kurie užsikrečia, kai į jų virškinimo traktą patenka mėsos su sarkocistomis. Sarkocistos gyvena galutinio šeimininko plonajame žarnyne. Jų žarnyne vyksta sarkocistų lytinis dauginimasis, susiformuoja oocistos, kurios su išmatomis patenka į aplinką. Galutiniai šeimininkai oocistas pradeda išskirti praėjus 7–14 dienų po užsikrėtimo. Oocistų šalinimasis su išmatomis trunka nuo vienos savaitės iki kelių mėnesių. Todėl sergantys gyvūnai užteršia aplinką: dirvožemį, žolę, vandenį.

Tarpiniai šeimininkai, žolėdžiai naminiai ir laukiniai gyvūnai (galvijai, kiaulės, arkliai, buivolai, kupranugariai ir kt.), užsikrečia ėsdami ar gerdami užkrėstą oocistomis žolę ar vandenį. Patekę į tarpinio šeimininko organizmą parazitai per žarnyno gleivinę patenka į kraują ir su krauju nukeliauja į raumenis, kur vyksta nelytinis parazito dauginimasis. Per 2–3, kartais 12 mėnesių po užsikrėtimo, tarpinių šeimininkų raumenyse susidaro cistos (dar vadinamos sarkocistomis). Jos būna pailgos, išsidėsčiusios išilgai raumenų skaidulų, nuo 0,5 iki 5 mm ilgio. Šios cistos yra invazinės (užkrečiamos) galutiniams šeimininkams – mėsėdžiams gyvūnams, taip pat žmogui.

Žmogus gali būti šių parazitų galutiniu ir tarpiniu šeimininku. Todėl žmogaus organizme sarkocistos gali parazituoti žarnyne, sukeldamos virškinimo trakto funkcijos sutrikimus arba raumenyse sudarydamos cistas.

Ligos paplitimas

Ši liga yra paplitusi visame pasaulyje, o ypač Pietryčių Azijoje.

Infekcijos šaltinis

Sarkocisroze sergantys laukiniai ir naminiai gyvūnai, retai – žmogus.

Užsikrėtimo keliai

Žarnyno sarkocistoze žmogus užsikrečia vartodamas žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą užsikrėtusių gyvūnų skerdieną, kurioje yra sarkocistų. Dažniausiai užsikrečiama vartojant jautieną ir kiaulieną. Šiuo atveju žmogus yra kaip galutinis šeimininkas, parazitai vystosi jo žarnyne.

Raumenų sarkocistoze žmogus užsikrečia tuomet, kai parazitai į žmogaus organizmą patenką nuo užterštos oocistomis aplinkos, per nešvarias rankas, užterštą maistą, vandenį. Tokiu atveju žmogus parazito vystymosi cikle yra kaip tarpinis šeimininkas. Jo raumenyse formuojasi sarkocistos.

Klinika

Ligos požymiai ir simptomai priklauso nuo sarkocistozės tipo. Dauguma žmonių, užsikrėtusių sarkocistomis, neturi arba turi lengvus ligos simptomus. Simptominės ligos atveju infekcija gali pasireikšti kaip du skirtingi sindromai arba jų derinys.

Žarnyno sarkocistozė gali pasireikšti pykinimu, apetito sumažėjimu, vėmimu, pilvo skausmu, pilvo pūtimu ar vandeningu viduriavimu, nedideliu karščiavimu. Simptomai gali pasireikšti po 2 dienų iki 2 savaičių po nepakankamai termiškai apdorotos užkrėstos kiaulienos ar jautienos vartojimo. Simptomai daugeliu atvejų praeina savaime per 1–2 dienas; tačiau užsikrėtę asmenys su išmatomis gali išskirti sukėlėjus metus ar ilgiau.Jei į žmogaus organizmą patenka daug parazitų, ligonį vargina pilvo pūtimas ir skausmas, kuris gali trukti nuo vienos iki keturių savaičių.

Raumenų sarkocistozė gali pasireikšti karščiavimu, raumenų ir kaulų skausmais, bėrimais, bronchų spazmais, apsunkintu kvėpavimu, tachikardija (širdies ritmo padažnėjimas) ar patinimu. Sunkesniais atvejais gali atsirasti karščiavimas, apatinių galūnių patinimas, niežtintys odos bėrimai, poodiniame audinyje mazgeliai, limfmazgiai, vystytis kepenų padidėjimas.

Kartais vystosi ir žarnyno, ir raumenų sarkocistozė kartu, tuomet atsiranda abiem ligos formoms būdingų simptomų.

Profilaktika

• Nevalgyti žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, ypač jautienos ir kiaulienos. Sarkocistos mėsoje žūva ją kaitinant 70 °C temperatūroje 20 minučių arba mėsą užšaldžius ir palaikius dvi dienas.
• Laikytis reikiamos higienos ir sanitarijos: plauti rankas prieš valgį, plauti daržoves, vaisius prieš vartojimą, nenaudoti vandens iš atvirų vandens telkinių vaisių / daržovių plovimui, atvirų telkinių vandenį naudoti tik virintą.
• Saugoti aplinką / vandens telkinius nuo žmonių ar gyvūnų teršimo išmatomis.

Informacijos šaltinis

https://www.cdc.gov/dpdx/sarcocystosis/index.html