Šistosomozė

Šistosomozė (sinonimai – bilarziozė, sraigių karštinė) yraSchistosoma (Bilharzia) gentiessiurbikių sukeltos ligos, kurių metu pažeidžiami šlapimo, lytinės, virškinimo bei nervų sistemos organai.

Ligos sukėlėjai

Schistosoma gentiessiurbikės,priklausančios Schistosomatidae šeimai, yra skirtalytės. Patinėlių kūnas yra platus, trumpas, 4–20 mm ir 0,5–1,2 mm dydžio, kraštai, užsirietę į pilvinę pusę, sudaro vagelę, kurioje glūdi plona ir ilga, 7–26 mm ir 0,17–0,3 mm dydžio patelė. Žmogui patogeniškos 5 šistosomų rūšys, S. japonicum, S. mansoni, S. haematobium, S. intercalatum,S. mekongi. Lytiškai subrendusios ir apvaisintos patelės kiaušinėlius išskiria į smulkių venų spindį. Priklausomai nuo šistosomų rūšies, kiekviena patelė išskiria nuo 100 iki 3000 kiaušinėlių per parą, daugiausiai – S. japonicum.

Gyvybinis ciklas

Visų šistosomų gyvybinis ciklas vyksta pagal vienodą schemą. Vystymosi cikle dalyvauja galutiniai ir tarpiniai šeimininkai. Priklausomai nuo šistosomų rūšies, galutiniais šeimininkais gali būti žmonės, šunys, katės, kiaulės, raguočiai, buivolai, arkliai, paukščiai ir graužikai. Galutinių šeimininkų organizme šistosomos gali parazituoti urogenitalinės sistemos latakų sienelių smulkiose venose, mezenterinio pasaito ir žarnyno sienelių venų spindyje. Parazitavimo vietoje šistosomos lytiškai subręsta, patinėlių apsivaisintos patelės išskiria kiaušinėlius, kurie užkemša kraujagysles, suardo jų sieneles ir patenka į šlapimo pūslės, lytinių latakų arba žarnų spindį. Kiaušinėliai į aplinką išsiskiria su šlapimu ar išmatomis. Toliau parazito vystymosi ciklas vyksta gėlame vandenyje. Iš kiaušinėlių išsirita miracidijos (pirmos lervinės stadijos lervos), kurios įsiskverbia į gėlavandenių moliuskų kūną. Moliuskokūne iš miracidijų išsivysto sporocistos, redijos ir daugybė cerkarijų. Priklausomai nuo vandens temperatūros bei siurbikių rūšies, cerkarijos moliusko kūne susiformuoja per 2–12 savaičių. Kiekvieną parą iš užsikrėtusio moliusko į vandenį patenka keletas tūkstančių cerkarijų. Jos kaupiasi viršutiniame vandens sluoksnyje, kur nejudėdamos „laukimo pozoje“ gali išbūti keletą parų. Cerkarijos išskiria audinius tirpdančius fermentus, kurie joms leidžia per 2–15 minučių prasiskverbti pro žmogaus ar gyvūno odą ar gleivinę ir patenkti į kraujagysles. Jauni parazitai, patekę į žmogaus organizmą, migruoja kraujagyslėmis, per širdį, plaučius, patenka į kepenis. Kepenyse lervos suauga ir poruojasi. Po to, priklausomai nuo sukėlėjo rūšies, migruoja į šlapimo pūslės ar žarnyno kraujagysles, kur patelė pradeda išskirti kiaušinėlius. Praėjus 20–30 dienų po užsikrėtimo šistosomos jau parazituoja joms būdingose parazitavimo vietose. Žmogaus organizme šistosomos gyvena 3–10 metų, kartais net iki 30 metų.

Infekcijos šaltinis

Infekcijos šaltinis yra sergantys šia liga žmonės, užsikrėtę naminiai ir laukiniai gyvūnai bei paukščiai, išskiriantys siurbikių kiaušinėlius su išmatomis arba šlapimu.

Žmogaus užsikrėtimo būdai

Į žmogaus organizmą šistosomų cerkarijos patenka per odą ar gleivinę per sąlytį su užterštu vandeniu (maudantis, dirbant ryžių laukuose) arba užterštą vandenį geriant. Žmogus nuo žmogaus neužsikrečia.

Ligos paplitimas

Šistosomoze pasaulyje serga beveik 240 mln. žmonių, 120 mln. ligonių turi ligos klinikinius simptomus, 20 mln. – sunkius ligos simptomus. Kiekvienais metais nuo šios ligos miršta apie 200 tūkst. žmonių. Daugiau nei 700 mln. žmonių gyvena endeminėse vietovėse ir turi pastovų pavojų užsikrėsti šistosomoze. Infekcija paplitusi atogrąžų ir subtropikų srityse, skurdžiose bendruomenėse, kuriose nėra švaraus geriamojo vandens ir tinkamų sanitarinių sąlygų. Susirgimai registruojami 78 pasaulio šalyse. Jie išplitę tarp 38º šiaurės ir 35º pietų platumos, dažniausiai Afrikoje (Angoloje, Egipte, Zambijoje, Čade ir kt.), Pietų Amerikoje (Brazilijoje, Venesueloje, Suriname), Azijoje (Filipinuose, Jemene, Indijoje ir kt.). Apie 90 proc. užsikrėtusių žmonių registruojama Afrikoje pietinėje Sacharos dalyje.

Klinika

Ligos pradžioje, cerkarijoms skverbiantis į odą, atsiranda odos paraudimas, taškinis bėrimas bei niežulys. Šistosomozė gali būti ūmi ir lėtinė.Ūmi ligos stadija, kai organizme migruoja dar nesubrendusios šistosomos, pasireiškia alerginiu odos bėrimu, temperatūra, silpnumu. Praėjus 1–3 savaitėms, kai šistosomos migruoja per plaučius, atsiranda kosulys su tirštais (kartais su krauju) skrepliais, padidėja kepenys, blužnis, kraujyje – leukocitozė, eozinofilija. Ūmi ligos stadija dažniausiai trunka 1–2 savaites, sunkesnė būna vaikams. Lėtinės ligos stadijos, kai žmogaus organizme parazituoja suaugusios siurbikės, simptomai priklauso nuo siurbikių rūšies ir parazitavimo vietos.

Esant šlapimo takų šistosomozei pažeidžiamos šlapimo pūslės, šlapimtakių bei lytinių takų sienelės. Pirmas ligos požymis yra terminalinė hematurija, tai yra kraujo pasirodymas šlapinimosi pabaigoje. Ligos simptomai paprastai atsiranda po užsikrėtimo praėjus 3–6 mėnesiams. Ligai progresuojant šlapimo sistemos, lytinių organų gleivinėje gali atsirasti papilomos bei augliai, inkstuose – akmenys, moterims galimi menstruacinio ciklo sutrikimai, kraujavimas iš makšties, persileidimai, vyrams šlapimo takų šistosomozė gali sukelti sėklidžių, prostatos ir kitų organų patologiją. Kiaušinėliai patenka į šlapimo pūslės vidų ir su šlapimu išsiskiria į aplinką.

Esant žarnyno šistosomozeiligos simptomai atsirandapo užsikrėtimo praėjus 6–8 savaitėms. Sutrinka virškinimas, ligoniai skundžiasi pilvo skausmais, spazmais, juos vargina viduriavimas. Ligai progresuojant, pradeda ryškėti storosios žarnos pažeidimo simptomai: kraujavimas (dėl polipų), meteorizmas (dujų kaupimasis žarnyne), svorio kritimas, dalinis ar pilnas žarnų nepraeinamumas. Vystosi kepenų cirozė (jungiamojo audinio išvešėjimas kepenyse) ascitas (skysčio kaupimasis pilvo ertmėje) ir peritonitas (pilvaplėvės uždegimas). Padidėja kepenys ir blužnis. Žarnyno šistosomoze ypač sunkiai serga vaikai. Parazitai gyvena žarnų kraujagyslėse, todėl parazitų kiaušinėliai į aplinką išsiskiria su išmatomis.

Profilaktika

• Saugoti vandens telkinius, dirvožemį nuo teršimo žmonių ir gyvūnų išmatomis. Kaimo vietovėse statyti tualetus laikantis nustatytų reikalavimų.
• Naikinti arba mažinti moliuskų veisimosi vietas: vandens telkiniuose pašalinti augmeniją, sausinti mažaverčius vandens telkinius (pvz. balas), prižiūrėti vandens šaltinių sanitarinę būklę, valyti drėkinimo ir drenažo sistemas.
• Keliaujant į endemines šalis reikėtų laikytis atsargumo priemonių:

• Vengti maudytis ar braidyti gėlo vandens telkiniuose. Geriausia maudytis vandenyne, jūroje ar saugiuose plaukimo baseinuose.
• Vengti seklių vandens telkinių. Moliuskų (sraigių) daugiausia būna sekliuose vandenyse, kur jie minta organinėmis medžiagomis bei vandens augmenija, mažiau – vietose, kur yra didesnė vandens srovė (pvz., upės viduryje).
• Ypač vengti kontakto su gėlu vandeniu šviesiu paros metu, kai cerkarijos palieka moliuskus ir yra aktyviausios.
• Po sąlyčio su galimai užkrėstu vandeniu, išlipus iš vandens reikia greitai (energingais judesiais) patrinti odą su sausu rankšluosčiu ar skysčiu (losjonu), turinčiu alkoholio, – taip sumažės cerkarijų įsiskverbimo galimybė.
• Planuojant kelionę į džiungles ar dykumą, reikia apsirūpinti švariu geriamu ir atsivėsinimui reikalingu vandeniu, kad nereikėtų per karštį atsivėsinti tvenkinyje, upelyje ar kitame vandens telkinyje. Brendant per upelius ir pelkes, turėti ilgus neperšlampamus batus.
• Keliaujant automobiliu sausuma, visada turėti porą guminių pirštinių, tuo atveju, jei reikėtų pasisemti vandens iš upės ar tvenkinio mašinos radiatoriui atvėsinti.
• Gėrimui naudojamas vanduo turi būti virinamas (apie 10 min.), apdorojamas chloro tabletėmis ar filtruojamas, nes vandenyje esančios cerkarijos gali įsiskverbti per burnos gleivinę.
• Prausimuisi ir skalbimui naudojamas vanduo turėtų būti 5 minutes kaitinamas 65 °C temperatūroje arba vanduo talpykloje turi būti laikomas 2–3 paras, per šį laiko tarpą cerkarijos žūsta.
• Maistui naudoti virtas ar švariu vandeniu nuplautas daržoves. Vengti salotų, ar kitų vaisių, kuriuos sudėtinga nuplauti.

Informacijos šaltiniai:

https://www.who.int/health-topics/schistosomiasis#tab=tab_1

https://www.cdc.gov/schistosomiasis/about/index.html

https://aho.org/health-topics/schistosomiasis/

https://apps.who.int/neglected_diseases/ntddata/sch/sch.html