Šigeliozės

Šigeliozė yra ūmi žarnyno infekcinė liga, pasireiškianti pilvo skausmais, viduriavimu su kraujo ir gleivių priemaiša, nuolatiniu noru tuštintis (tenezmu), kuris yra skausmingas, karščiavimu ir bendros intoksikacijos požymiais.               

Paplitimas

Per pastaruosius dešimtmečius sergamumas šigelioze Lietuvoje ženkliai sumažėjo. Bendras registruojamų šigeliozės atvejų skaičius yra apie 2–3 kartus mažesnis nei iki COVID-19 pandemijos. Registruojami pavieniai šigeliozės atvejai.

Serga įvairaus amžiaus asmenys. Susirgimai registruojami ištisus metus, daugiausia vasaros ir rudens mėnesiais. Dauguma ligonių užsikrečia namuose. Registruojami atvejai, kai šigelioze užsikrečiama poilsio metu, keliaujant po Azijos bei Afrikos šalis.

Pasaulyje protrūkiai dažniausiai pasitaiko ugdymo, globos, viešojo maitinimo įstaigose, stovyklose, mikrobiologijos laboratorijose ir ligoninėse.

Etiologija (sukėlėjai ir jų savybės)

Šigeliozę sukelia 4 šigelių (Shigella) grupės, gramneigiamos lazdelės, priklausančios Enterobacteriaceae šeimai: Shigella flexneri, Shigella sonnei, Shigella boydii ir Shigella dysenteriae. Lietuvoje dažniausiai plinta Shigella flexneri ir  Shigella sonnei sukelta šigeliozė.

Šigelės pakankamai atsparios išorinės aplinkos veiksnių poveikiui. Ant medvilninių išmatomis užterštų audinių išgyvena iki 1 mėnesio, tačiau veikiamos tiesioginių saulės spindulių žūva per 10 minučių. Dirvožemyje, vandenyje gali išgyventi kelis mėnesius, o maiste – kelias savaites. Šios bakterijos jautrios karščio ir dezinfekuojančių medžiagų poveikiui. Kaitinamos 60 laipsnių temperatūroje žūsta per 10 minučių, paveiktos dezinfekcinėmis medžiagomis – per 30 minučių.
Infekcijos šaltinis
Žmogus – vienintelis Shigella rūšies bakterijų infekcijos rezervuaras. Infekcijos šaltinis yra sergantis šia infekcine liga žmogus arba bakterijų nešiotojas, kuris išskiria sukėlėjus į aplinką su išmatomis.
Infekcijos plitimo būdai
Shigella bakterijos perduodamos iš žmogaus žmogui fekaliniu-oraliniu būdu. Dažniausiai ši infekcija plinta per užterštą maistą ir geriamąjį vandenį, tiesioginio kontakto su ligoniu ar bakterijų nešiotoju metu, per užterštas rankas ar aplinkos paviršius. Maistas gali būti užteršiamas dėl nešvarių jį tvarkančių asmenų rankų, nesilaikant asmens higienos reikalavimų pasinaudojus tualetu. Daržovės gali būti užterštos bakterijomis, jei jos laistomos žmogaus išmatomis užterštu vandeniu. Į geriamojo ar atvirų vandens telkinių vandenį bakterijos gali patekti su nuotekomis arba žmonių fekalijomis. Galimas Shigella bakterijų plitimas lytinių santykių metu su sergančiu asmeniu.
Imlumas infekcijai
Imlumas infekcijai priklauso nuo amžiaus, bendros sveikatos būklės bei užkrato dozės. Pastaroji yra pakankamai maža – nuo 10 iki 100 bakterijų, jei skrandžio rūgštingumas mažas.
Rizikos grupėms priskiriami vaikai iki 5 metų amžiaus ir senyvo amžiaus asmenys, keliautojai, vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais, bei benamiai asmenys.

Dėl normalaus skrandžio rūgštingumo ir žarnyno mikrofloros apie 50–90 proc. suaugusiųjų asmenų yra atsparūs infekcijai.

Po persirgtos ligos ilgalaikis imunitetas nesusidaro.

Klinka

Priklausomai nuo patekusių per burną bakterijų skaičiaus, žmogaus amžiaus, bendros sveikatos būklės, liga gali pasireikšti po užsikrėtimo praėjus 1–7 dienoms, dažniausiai šis laikotarpis trunka 2–3 dienas. Liga prasideda ūmiai – viduriavimas vandeningomis išmatomis (gali būti su krauju), karščiavimas iki 39–41 ⁰C, šaltkrėtis, raižantis pilvo skausmas kairėje pusėje, pykinimas, neretai ir vėmimas. Būdingas šigeliozės klinikinis požymis – tenezmai (skausmingas primygtinis noras tuštintis) ir viduriavimas su gleivių priemaiša. Storajame žarnyne besidauginančios bakterijos ir jų išskiriamas toksinas sukelia žarnos gleivinės uždegimą, išopėjimą. Dėl skysčių netekimo ir intoksikacijos gali sutrikti kraujotaka, virškinimas, išryškėja storosios žarnos pažeidimo požymiai. Liga trunka 1–3 savaites, tačiau vėliau storosios žarnos funkcija atsistato.

Kai kuriems asmenims, užsikrėtusiems Shigella rūšies bakterijomis, klinikiniai ligos pažymiai nepasireiškia, bet jie gali su išmatomis skirti šias bakterijas į aplinką ir užkrėsti kitus žmones. Sukėlėjai su išmatomis išskiriami visą viduriavimo laiką. Apie 6 proc. sveikstančiųjų asmenų bakterijas gali išskirti iki 14 dienų ar net kelių mėnesių.

Dažniausios šigeliozės komplikacijos: infekcinis toksinis šokas, infekcinė toksinė encefalopatija, serozinis peritonitas, ypač retai – žarnos perforacija su peritonitu, Reiterio sindromas (artitas, sterilus konjunktyvitas ir šlaplės uždegimas).

Profilaktika
Skiepų nuo šigeliozės nėra. Kadangi infekcijos šaltinis yra tik žmogus, todėl asmens higienos įgūdžiai  lemia užsikrėtimo riziką ir infekcijos plitimą. Siekiant išvengti užsikrėtimo ir ligos išplitimo, patariama:

• Kruopščiai plauti rankas su muilu išėjus iš tualeto, prieš maisto ruošimą, prieš valgį, pakeitus kūdikiui sauskelnes ar suteršus rankas ligonio išskyromis.
• Mokyti vaikus tinkamai ir nuolat plauti rankas. Higienos įgūdžių mokymas ir nuolatinė priežiūra labai svarbi šigeliozės profilaktikai vaikų kolektyvuose ir namuose, kur auga maži vaikai.
• Neleisti viduriuojančio vaiko į kolektyvą. Jei įmanoma, namuose sergantį šigelioze kūdikį ar mažą vaiką izoliuoti nuo kitų sveikų vaikų.
• Sergančio šigelioze kūdikio išmatomis suterštas sauskelnes reikėtų patalpinti į polietileninį maišelį ir saugiai išmesti į uždarą šiukšliadėžę.
• Sergančio šigelioze asmens namuose, kad neišplistų ligos sukėlėjai, aplinkos daiktus valyti ir dezinfekuoti buityje naudojamomis dezinfekcinėmis priemonėmis.
• Sergant šigelioze, negaminti maisto šeimai, pobūviams, svečiams.
• Kruopščiai plauti, valyti daržoves ir vaisius prieš vartojimą.
• Vengti nepasterizuoto pieno ir jo produktų, pirktų turguose, gatvėse, kiemuose. Juos vartoti tik apdorotus šiluma.
• Tinkamai prižiūrėti, savalaikiai valyti ir dezinfekuoti šulinius. Saugoti juos nuo užteršimo žmogaus fekalijomis.
• Atostogaujant svetur vartoti tik fasuotą geriamąjį vandenį, termiškai apdorotą maistą, neužkandžiauti gatvėse parduodamu maistu ir kuo dažniau plauti rankas su muilu. Kelionių metu, kai nėra galimybės nusiplauti rankų, patartina  valyti jas drėgnomis spiritinėmis servetėlėmis.
• Negerti vandens iš atvirų vandens telkinių.
• Maudantis atviruose vandens telkiniuose, vengti vandens patekimo į burną.
• Jeigu vienam iš partnerių diagnozuota šigeliozė, vengti lytinių santykių iki visiško pasveikimo.

Parengta pagal:

1.  Centers for Disease Control and Prevention. Health topics,

https://www.cdc.gov/shigella/about/index.html

2. European Centre for Disease Prevention and Control. Infectious dissease topics,

https://www.ecdc.europa.eu/en/shigellosis