Riketsiozės

Riketsiozės (rickettsioses) – žmogaus ir gyvūnų kraujo infekcinės ligos, kurias sukelia riketsijų (Rickettsiaceae) šeimos bakterijos. Riketsijos –smulkios, viduląstelinės, gramneigiamos kokinės bakterijos. Aplinkoje išgyvena trumpai, jautrios šviesai, šilumai ir dezinfekcijai. Jas platina kraujasiurbiai nariuotakojai (blusos, erkės ir utelės), kurie yra paplitę visame pasaulyje. Riketsiozės skirstomos į dvi pagrindines grupes: dėmėtosios šiltinės (dažniausiai platina erkės) ir typhus (dažniausiai platina utėlės ir blusos).

Ligos pavadinimas	Riketsijos rūšis	Pernešėjas	Sukėlėjo rezervuaras	Geografinis paplitimas
DĖMĖTOSIOS ŠILTINĖS GRUPĖ
Dėmėtoji šiltinė be pavadinimo	Rickettsia aeschlimanii	Erkės	Naminiai ir laukiniai atrajotojai	Pietų Afrika, Marokas, Prancūzija
*Kew Garden* šiltinė Vezikulinė riketsiozė	R. akari	Smulkiosios erkės	Naminės pelės, laukiniai graužikai	Pietų Afrika, Šiaurės ir Pietų Amerika, Balkanų šalys, Turkija
Afrikos erkinė šiltinė	R. africae	Erkės	Naminiai ir laukiniai atrajotojai	Subsacharinė Afrika, La Reunion sala, Vest Indija
Astrakhano šiltinė	R. conorii, subsp. caspiae	Erkės	Šunys, graužikai	Čadas, Kosovas, Rusija
Indijos erkinė šiltinė	R. conorii, subsp. indica	Erkės	Šunys, graužikai	Indija
Izraelio erkinė šiltinė	R. conorii, subsp. israelensis	Erkės	Šunys, graužikai	Izraelis
Viduržemio jūros šiltinė	R. conorii subsp. conorii	Erkės	Šunys, graužikai	Viduržemio jūros regionas, Afrika
Blusinė dėmėtoji šiltinė (Blusų dėmėtoji šiltinė arba kačių blusų šiltinė)	R. felis	Blusos	Naminės katės, graužikai, oposumai	Europa, Šiaurės ir Pietų Amerika, Afrika, Azija
Kvinslendo erkinė šiltinė	R. australis	Erkės	Graužikai	Australija, Tasmanija
Tolimųjų Rytų riketsiozė	R. heilongjingensis	Erkės	Graužikai	Kinija, Rusija, Tailandas
*Aneruptive* karštinė	R. helvetica	Erkės	Graužikai	Europa, Japonija
Flinderso dėmėtoji karštligė	R. honei	Erkės	Graužikai, ropliai	Australija, Tailandas
Dėmėtoji karštligė	R. japonica	Erkės	Graužikai	Japonija
*Maculatum* infekcija	R. parkeri	Erkės	Graužikai	Šiaurės ir Pietų Amerika
Uolinių kalnų dėmėtoji šiltinė	R. rickettsii	Erkės	Graužikai	Brazilija, Meksika, Panama, JAV
Sibiro dėmėtoji šiltinė	R. sibirica subsp. sibiric	Erkės	Graužikai	Rusija, Kinija, Mongolija
*Lymphangitis* riketsiozė	R. sibirica mongolitimonae	Erkės	Graužikai	Alžyras, Kinija, Prancūzija, Graikija, Pietų Afrika
Panaši į Viduržemio jūros erkinę šiltinę	R. monacensis	Erkės	Driežai, paukščiai	Europa, Šiaurės Afrika
Nepavadinta riketsiozė	R. massiliae	Erkės	Nežinoma (gali būti šunys)	Prancūzija, Graikija, Ispanija, Portugalija, Šveicarija, Sicilija, Centrinė Afrika, Malis
Erkinė limfadenopatija (TIBOLA) arba Dermatocentor spp. sąlygota nekrozinė eritema ir limfadenopatija (DEBONEL)	R. slovaka	Erkės	šernas, kiškiai, graužikai	Azija; Pietų ir Rytų Europa; neseniai rasta JAV erkių kolonijoje (kilmė nežinoma)
*Erkinė limfadenopatija (TIBOLA) arba Dermatocentor spp. sąlygota nekrozinė eritema ir limfadenopatija (DEBONEL)*	R. raoultii	Erkės	Nežinoma	Azija, Europa
*TYPHUS* GRUPĖ
Endeminė dėmėtoji šiltinė. Žiurkinė dėmėtoji šiltinė	Rickettsia typhi	Blusos	Graužikai	Tropiniuose ir subtropiniuose kraštuose pasauliniu mastu
Epideminė dėmėtoji šiltinė	R. prowazekii	Drabužinės utėlės	Žmonės, voverės skraiduolės	Afrika, Rusija, Pietų Amerika

Europoje riketsijos plačiai paplitusios, įskaitant R. conorii ir R. massiliae, kurias perduoda Rhipicephalus sanguineus erkės; R. helvetica ir R. monacensis – Ixodes ricinus; R. slovaca ir R. raoultii – Dermacentor marginatus ir Dermacentor reticulatus; R. aeschlimannii – Hyalomma spp. ir Rhipicephalus spp

Užsikrėtimo būdai

Dauguma riketsiozių sukėlėjų yra tiesiogiai perduodami žmonėms nuo užsikrėtusių nariuotakojų (blusų, utėlių, smulkiųjų erkučių ir / ar erkių). Riketsijomis užsikrečiama įgėlus infekuotam ektoparazitui (blusai, utėlei, erkei) ir įtrynus jų kūno skysčius ar ekskrementus į odą. Užsikrėtimai, kai kuriomis riketsiozėmis po transfuzijų ar transplantacijų, yra reti, tačiau galimi.

Ligos simptomai

Daugumos riketsiozinių ligų inkubacinis laikotarpis svyruoja nuo 5 iki 10 dienų. Keliautojams ligos simptomai gali atsirasti kelionės metu arba praėjus 1–2 savaitėms po grįžimo. Dažniausi simptomai: karščiavimas, galvos, raumenų skausmas, odos bėrimas, pykinimas, vėmimas arba centrinės nervų sistemos pažeidimas. Daugeliui rikesiozių yra būdingas makulopapulinis (susiliejančios, kiek nuo odos pakilusios dėmelės), petechinis (maži raudoni taškeliai ) ar vezikulinis (opinis) išbėrimas arba kartais šašas (tamsus nekrotinis šašas) erkių įkandimo vietoje. Gydymas turi būti pradėtas kuo anksčiau, gydoma antibiotikais. Persirgus daugumai riketsiozių įgyjamas imunitetas.

Profilaktika

Vakcinų, skirtų apsisaugoti nuo riketsiozių, nėra. Keliautojams, vykstantiems į endemines teritorijas, rekomenduojama vengti vabzdžių ir nariuotakojų įkandimų. Naudoti vabzdžius atbaidančias medžiagas, vilkėti apsauginius drabužius. Atsargumo priemonės ypač svarbios keliautojams.

Literatūra:

Atnaujinimo data: 2024-12-03