Raupsai

Raupsai (lot. lepra) – lėtinė infekcinė, mažai užkrečiama liga, kuriai būdingas odos, matomų gleivinių, periferinės nervų sistemos ir vidaus organų pažeidimas.  Ji dar vadinama Hanseno liga, pagal mokslininko, atradusio sukėlėją, pavardę. Manoma, kad  raupsai yra mažai užkrečiama liga.  
Šią ligą sukelia raupsų mikrobakterija - Mycobacterium leprae. Tai lazdelės formos bakterija, parazituojanti ląstelių viduje. Užsikrečiama esant ilgam ir glaudžiam sąlyčiui  su sergančiu žmogumi. Ligos sukėlėjo randama sergančiojo nosies išskyrose. Taigi užsikrečiama oro-lašeliniu būdu arba apkrėtus sukėlėjais atvirą žaizdą.  Raupsai gali pasireikšti keliomis skirtingomis formomis. Lepromatozinė forma labiausiai pažeidžia veido ir galūnių odą, nosiaryklės gleivinę, deformuojasi nosis, pažeidžiamos akys, sėklidės, dingsta balsas. Tuberkuloidinė forma pažeidžia veido ir galūnių odą ir periferinius nervus. Nervinis raupsų tipas pažeidžia nervų kamienus. 

Paplitimas
Liga labiausiai paplitusi Afrikoje, Azijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje (pav.). 1974 metais sirgo apie 10 mln., o 1997 m. - 1,15 mln. pasaulio žmonių. Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, pasaulyje raupsais serga daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Lietuvoje jau daugiau kaip 30 metų raupsų neaptinkama.
Pav. Raupsų paplitimas pasaulyje. Šaltinis – Pasaulio sveikatos organizacija.

Kaip užsikrečiama?
Užsikrečiama ilgai bendraujant su ligoniu. Manoma, kad užkratas patenka per pažeistą odą, viršutinių kvėpavimo takų gleivinę.

Ligos eiga ir simptomai
Mycobacterium leprae dauginasi itin lėtai, todėl inkubacinis ligos periodas vidutiniškai trunka 5 metus. Tačiau ligos p[ožymiai gali pasireikšti ir po 20 metų nuo užsikrėtimo. Pagal klinikinius požymius skiriama 3 raupsų tipai – lepromatozinis, tuberkulioidinis, nervinis. Lepromatozinei raupsų formai būdingi veido ir galūnių odoje susidarantys riešutų dydžio infiltratai, burnos ir nosies gleivinėje susidarančios opos, antakių ir blakstienų iškritimas, nosies deformacija, balso dingimas. Tuberkuliodinė raupsų forma pasireiškia kelių, klubų ir veido odoje susidarančiais nejautriais temperatūrai ir skausmui židiniais, plaukų slinkimu. Nervinei raupsų forma pasireiškia nervų kamienų pažeidimais - atsiranda nejautrių temperatūrai ir skausmui židinių, kontraktūrų, trofinių opų. Raupsai taip pat gali komplikuotis kai kuriomis kitomis būklėmis ir sutrikimais. Gali išsivystyti lėtinės negyjančios opos, kaulinio audinio nykimas, galūnių deformacijos, jutimo išnykimas tam tikrose vietose, aklumas, paralyžius.
Liga lėtinė, todėl tęsiasi ilgus metus, kartais paūmėja. Ankstyvas ir nuolatinis gydymas palengvina ligos eigą, retina paūmėjimus, mažina komplikacijų išsivystymo tikimybę.

Diagnostika
Liga diagnozuojama remiantis klinikiniu vaizdu, epidemiologiniais duomenimis ir laboratoriniais tyrimais. Specifiniais tyrimais gali būti nustatomas ligos sukėlėjas ar jo sukeliami būdingi audinių pakenkimo požymiai.

Gydymas
Kadangi raupsus sukelia bakterijos, gydymui skiriami antibiotikai. Uždegimui slopinti gali būti skiriami steroidiniai arba nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Ligoniai paprastai gydomi ligoninėse. Priklausomai nuo sistemų ar organų pažeidimo ligonius konsultuoja ir gydo įvairių sričių specialistai.

Profilaktika
Tinkama vakcinacija nuo Mycobacterium leprae suteiktų apsauginį visuomenės imunitetą. Indijoje ir Brazilijoje taikyta M. bovis BCŽ pasirodė gana veiksminga bandant likviduoti raupsus šiose šalyse.
Globalinės pastangos išnaikinti raupsus atsirado po to, kai raupsus pavyko likviduoti 119 šalių iš 122. Ankstyva ligos diagnostika ir gydymas - yra svarbiausios priemonės eliminuojant raupsus pasaulyje.
Pagrindinė nespecifinė profilaktikos priemonė yra vengti kontakto su sergančiuoju. Sąlytį turėję asmenys yra stebimi mažiausiai penkerius metus. Medicinos personalas, dirbantis su sergančiais lepra, turi dėvėti asmenines apsaugines priemones.

Parengė
Epidemiologinės priežiūros skyrius