Raupai

Raupai – tai sunki infekcinė liga, kurią sukelia raupų virusas, priklausantis Poxviridae šeimos Orthopoxvirus genčiai. Variola Major yra sunki ir dažniausiai pasitaikanti raupų forma, kuriai būdingas išplitęs bėrimas ir aukšta temperatūra. Variola Minor eiga nesunki, mirštamumas – apie 1 proc. 

Raupų istorija

Raupų protrūkiai buvo registruojami mažiausiai 3000 metų, tačiau dėl sėkmingos pasaulinės raupų vakcinacijos kampanijos raupai buvo likviduoti. Paskutinis natūraliai įvykęs užsikrėtimo Variola Major atvejis buvo nustatytas 1975 m. Bangladeše. 1977 m. Somalyje buvo nustatytas paskutinis natūraliai įvykęs užsikrėtimo Variola minor atvejis. 1978 m. užregistruotas paskutinis mirties atvejis nuo raupų Birmingeme (Anglija), susijęs su laboratorijos veikla. 1979 m. gruodį Tarptautinė raupų likvidavimo sertifikavimo komisija paskelbė apie raupų likvidavimą pasaulyje, tai buvo patvirtinta 1980 m. gegužės 8 d. 33-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje. Šiuo metu oficialiai pasaulyje yra dvi raupų viruso saugyklos: Jungtinių Amerikos Valstijų Ligų prevencijos ir kontrolės centras (CDC), Atlantoje, Džordžijoje, ir Virusologijos ir biotechnologijų mokslinis centras, Koltsove, Rusijoje. Abi jos bendradarbiauja su Pasaulio sveikatos organizacija.

Kaip plinta raupai?

Raupų virusas nuo žmogaus žmogui perduodamas per orą su lašeliais, ypač jei ligonis kosti ir čiaudi. Sergantieji raupais tampa užkrečiami, kai burnoje ir gerklėje atsiranda pirmieji pažeidimai (ankstyvoji bėrimo stadija) ir išlieka visą laikotarpį, kol nukrenta šašai.Kartais asmenys gali užkrėsti kitus prasidėjus pirmiesiems ligos simptomams.

Odos pažeidimų skystyje, šašuose taip pat aptinkamas virusas, todėl liga gali plisti tiesioginio sąlyčio su jais metu ar per užterštus daiktus, pavyzdžiui, patalynę ar drabužius.

Ligos simptomai

Yra išskiriamos 4 klinikinės raupų formos.

Bendras mirštamumas nuo raupų siekia apie 30 proc. tarp neskiepytų asmenų.

Paprastieji raupai (Variola Major)

Labiausiai paplitusi ligos forma, kuri sudarė 85 proc. visų raupų atvejų. Inkubacinis ligos periodas – 7–19 d. Inkubacinio periodo metu raupų virusu užsikrėtęs asmuo kitų užkrėsti negali.

Pirminei (prodrominei) ligos fazei būdingas:

• karščiavimas  iki 40.5 °C temperatūros
• šaltkrėtis
• nuovargis
• galvos skausmas
• nugaros skausmas
• stiprūs pilvo skausmai
• faringitas (ryklės gleivinės uždegimas)
• pykinimas

Šis ligos etapas trunka apie 4 dienas. Blyškios odos pacientams gali būti matomas eriteminis (rausvos spalvos) arba rečiau petechinis (mažos taškinės kraujosruvos) bėrimas.

Bėrimų stadija

Sumažėjus temperatūrai, išryškėja tikrasis raupų bėrimas. Bėrimas, dažniausiai, pirmiausia išsivysto burnoje, po to ant veido, galūnių ir galiausiai ant liemens, delnų ir padų. Bėrimo elementai vystosi tolygiai ir per 4–5 dienas makules (dėmes) keičia papulės (iškilęs bėrimas odoje), pastarąsias vezikulės (pūslelės). Per kitas 1–2 d. vezikulės (pūslelės) virsta gelsvomis pustulėmis (iškilęs bėrimas pripildytas skysčio). Oda aplink jas patinsta ir parausta. Šašai paprastai pradeda formuotis devintąją išbėrimo dieną ir nukrenta praėjus maždaug 14 d. nuo bėrimo pradžios.

Komplikacijos

Randai yra dažniausia raupų pasekmė. Jie gali būti ant viso kūno, tačiau giliausi veido srityje. Kitos komplikacijos: encefalitas (smegenų uždegimas), osteomielitas (kaulų čiulpų uždegimas), persileidimai, vyrų nevaisingumas, retais atvejais – aklumas.

Persirgus raupais įgyjamas ilgalaikis imunitetas.

Varioloidas

Ši ligos forma išsivysto anksčiau skiepytiems asmenims. Pirminei (prodrominei) ligos stadijai būdingi galvos, nugaros skausmai, karščiavimas. Bėrimų eiga lengvesnė, greičiau susiformuoja ir nukrenta šašai.

Plokštieji raupai

Tai retai pasitaikanti forma. Plokštieji raupai dažnesni tarp vaikų. Odos pažeidimai vystosi lėtai, susilieja ir išlieka plokšti ir minkšti, nesivysto pustulių stadija. Dauguma šios rūšies raupų atvejų baigiasi mirtimi.

Hemoraginiai raupai

Hemoraginiai raupai buvo nustatomi įvairaus amžiaus ir lyčių asmenims, tačiau dažnesni tarp suaugusiųjų. Besilaukiančios moterys labiau imlios. Šiai ligos formai būdingas:

• trumpesnis inkubacinis periodas lyginant su paprastaisiais raupais;
• sunkūs pirminiai ligos simptomai (karščiavimas, stiprūs galvos ir pilvo skausmai);
• odoje ir gleivinėje atsiranda hemoraginio skysčio, vystosi kraujosruvos, kraujuoja iš gleivinių

Būdingas didelis mirštamumas.

Raupų profilaktika

Pagrindinis raupų prevencijos principas – ankstyvas raupų atvejų nustatymas ir izoliavimas, aktyvus sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimas ir jų vakcinacija, stebėjimas ir izoliavimas, nustačius pirmuosius ligos simptomus. Vakcinacija, atlikta per pirmąsias kelias dienas po turėto sąlyčio, gali apsaugoti nuo ligos arba palengvinti jos eigą.

Raupų vakcina buvo pagrindinis įrankis likviduojant ligą. Likvidavus raupus, raupų vakcinos nėra naudojamos masinei vakcinacijai.

Atnaujinta 2024 06 17 pagal

https://www.cdc.gov/smallpox/index.html

https://www.ecdc.europa.eu/en/smallpox

https://www.who.int/health-topics/smallpox#tab=tab_1

PRIEŠEPIDEMINIŲ PRIEMONIŲ ORGANIZAVIMO TVARKA, NUSTAČIUS RAUPŲ ATVEJĮ, 2006

TERITORIJOS APSAUGOS NUO RAUPŲ ĮVEŽIMO IR IŠPLITIMO TIPINĖS TVARKOS APRAŠAS 1, 2007,    TERITORIJOS APSAUGOS NUO RAUPŲ ĮVEŽIMO IR IŠPLITIMO TIPINĖS TVARKOS APRAŠAS 2, 2007