Raudonukė

Raudonukė. Įgimtas raudonukės sindromas

Raudonukė – tai infekcinė virusinė liga. Ji pasireiškia odos bėrimu, padidėjusiais pakaušio ir kaklo limfmazgiais.

Įgimtas raudonukės sindromas – vaisiaus užsikrėtimas raudonukės virusu po motinos užsikrėtimo nėštumo metu.

Ligos paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį registruoti keturi raudonukės atvejai, po vieną fiksuota 2018 ir 2022 metais, kiti du susirgimo atvejai – 2023 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC) pabrėžia, jog svarbu, kad būtų paskiepyta 95 proc. gyventojų, kitaip kyla reali grėsmė raudonukės sergamumo pakilimui ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusiųjų.

Sukėlėjas ir jo savybės

Raudonukės virusas yra RNR turintis virusas, kuris priklauso Rubivirus genčiai Togaviridae šeimai. Žmonės yra vienintelis raudonukės viruso rezervuaras. Aplinkoje virusai neatsparūs, greitai žūva džiūdami, veikiant ultravioletinei spinduliuotei, eteriui, formalinui ir kitiems dezinfektantams.

Užsikrėtimo būdai

Tai yra ypač užkrečiama infekcija. Vienintelis infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus. Dažniausiai virusas plinta oro lašiniu būdu arba per tiesioginį ar netiesioginį sąlytį su užsikrėtusio asmens nosiaryklės išskyromis. Raudonuke sergantis asmuo būna užkrečiamas vieną savaitę iki išbėrimo ir 6 dienos nuo bėrimo pradžios. Užsikrėsti galima ir nuo besimptome infekcija sergančių asmenų.

Klinikiniai požymiai ir pasekmės

Raudonukė paprastai yra lengvai persergama liga, kartais turinti ir besimptomę ligos formą, kuria dažniausiai serga vaikai ir jiems susiformuoja imunitetas visam gyvenimui. Suaugusiesiems gali pasireikšti 1–5 dienų karščiavimas, galvos skausmo ir artralgijos požymiai. Tipiškas raudonukės pasireiškimo požymis yra eriteminis makulopapulinis bėrimas (lygus odos paraudimas, kurį dengia susiliejantys guzeliai, mazgeliai). Šis bėrimas pirmiausia prasideda veido srityje.

Inkubacinis raudonukės periodas trunka 13–20 dienų. Ligoniai skundžiasi bendru silpnumu, nedideliu galvos skausmu, karščiavimu (iki 38–39 °C), kartais – raumenų ir sąnarių skausmais. Raudonukei būdingas ausų ir pakaušio limfmazgių padidėjimas, kuris atsiranda prieš bėrimą ir išlieka 5–8 dienas, tačiau tai nėra absoliučiai tikslus diagnostinis požymis. Raudonukės diagnozės patvirtinimui yra svarbu atlikti serologinius ir molekulinius tyrimus.

Raudonukės komplikacijų pasitaiko retai, tačiau liga pavojinga besilaukiančioms moterims. Jei nėščia moteris suserga raudonuke per pirmus tris nėštumo mėnesius, labai tikėtina (20 proc.), kad įvyks persileidimas arba kad gimęs kūdikis turės įgimtą raudonukės sindromą (90 proc. naujagimių), kuris gali sukelti kurtumą, kataraktą, širdies ydas ar kitas sveikatos problemas.

Dažniausios komplikacijos yra: trombocitų sumažėjimas kraujyje, encefalitas (galvos smegenų uždegimas), poliartritas (sąnarius pažeidžianti skausminga liga), įgimtos raudonukės sindromas.

Raudonukės gydymas

Atskiro gydymo nėra. Taikomas tik simptominis gydymas.

Profilaktinės priemonės

Vienintelis būdas apsisaugoti nuo raudonukės – skiepai, konjuguota MMR vakcina. Ji apsaugo nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės. Tai saugi ir veiksminga profilaktinė priemonė. Po vakcinacijos gali pasireikšti tokios lengvos reakcijos kaip karščiavimas, paraudimas ar patinimas injekcijos vietoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi, skiriamos 2 vakcinos dozės nuo raudonukės.Pirmoji dozė skiriama 15–16 mėn. amžiaus, antra 6–7 metų amžiaus vaikams. Asmenys, neskiepyti, nepilnai skiepyti ar nežinantys savo skiepijimo būklės, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl galimybės pasiskiepyti MMR vakcina. Moterys, kurios planuoja pastoti, turėtų išsiaiškinti, ar buvo skiepytos nuo raudonukės, nes nėštumo metu skiepytis negalima.

Įskiepijus dvi raudonukės vakcinos dozes, pasiekiama patikima ilgalaikė apsauga.

Literatūra

Atnaujinimo data: 2024-05-07