Nekatoriazė

Nekatoriazė yra lėtinis kirmėlinis susirgimas, kurį sukelia Necator americanus apvaliosios kirmėlės. Liga pasireiškia žarnyno veiklos sutrikimo simptomais ir įvairaus laipsnio anemija (mažakraujyste).

Sukėlėjas

Sukėlėjas N. americanus priklauso Ancylostomatidae šeimai. Vystymosi eigoje parazitai praeina kelias stadijas: suaugusi kirmėlė, lervos (rabditinės ir filarinės) ir kiaušinėliai. Suaugusios kirmėlės yra smulkios – nuo 5 iki 13 mm ilgio, rausvos spalvos, apvalios formos, skirtalytės (patinėliai ir patelės). Jų burna turi dvi aštrias pjaunančias plokšteles, kurių pagalba prisitvirtina prie žarnos gleivinės. Subrendusi ir apvaisinta patelė per parą išskiria iki 30 tūkst. kiaušinėlių per dieną, kurie su žmogaus išmatomis patenka į aplinką.

Paplitimas

N. americanus kirmėlės yra paplitusios visame pasaulyje, daugiausia drėgno, šilto klimato vietovėse, kur lervos gali išgyventi aplinkoje. Liga paplitusi tropinio ir subtropinio klimato zonose, pietinėse Amerikos, Afrikos, pietryčių Azijos šalyse, Kinijoje ir Indonezijoje.

Infekcijos šaltinis

Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, su išmatomis išskiriantis parazito kiaušinėlius.

Parazito vystymosi ciklas

Parazito vystymosi ciklas prasideda, kai kirmėlių kiaušinėliai su žmogaus išmatomis patenka į dirvožemį. N.americanus yra tipiški geohelmintai, parazitų kiaušinėliai vystosi ir bręsta tik dirvožemyje. Kiaušinėlio viduje susiformuoja lerva, kuri, esant palankioms sąlygoms (20–30 °C temperatūrai, pakankamam drėgmės, deguonies kiekiui), per 1–2 dienas išsirita iš kiaušinėlio ir virsta rabditine lerva. Šios lervos nėra pavojingos žmogui. Jos laisvai gyvena dirvožemyje ir minta pūvančiomis organinėmis medžiagomis. Būdamos dirvožemyje ar išmatose per 5–10 dienų dar du kartus neriasi virsdamos filarinėmis, invazinėmis (užkrečiamomis) lervomis. Esant palankioms sąlygoms filarinės lervos dirvožemyje gali išgyventi iki 2 metų. Esant nepalankioms sąlygoms migruoja gilyn (iki 2,5 cm) į dirvožemį. Lervos žūva žemesnėje nei 0 °C ir aukštesnėje nei 45 °C temperatūroje, jautrios išdžiūvimui ir tiesioginiams saulės spinduliams.

Žmogus užsikrėtimo keliai

Į žmogaus organizmą lervos gali patekti per odą arba per burną (per neplautus vaisius, daržoves ar per nešvarias rankas). N. americanus lervos dažniau aktyviai prasiskverbia per žmogaus odą (nuo žemėtų rankų, vaikštant basomis kojomis, gulint ant žemės ir kt.). Per odą jos patenka į kraujotaką ir, keliaudamos didžiuoju ir mažuoju kraujo apytakos ratu, juda plaučių link. Per 10 dienų pasiekusios plaučius įsiskverbia į alveoles, pakyla bronchais iki gerklės, nurytos patenka į plonąjį žarnyną. Lervos per 3–5 savaites virsta suaugusiomis kirmėlėmis, lytiškai subręsta, apsivaisina ir išskiria kiaušinėlius. Suaugusios kirmėlės žmogaus žarnyne gali gyventi nuo trejų iki penkerių metų. Kirmėlės žmogaus žarnyne nesidaugina, žuvusios su išmatomis pasišalina iš organizmo.

Ligos simptomai

Dažnai liga praeina be simptomų. Ligos simptomai priklauso nuo ligos stadijos. Lervoms skverbiantis per odą, dažniausiai ant rankų, kojų atsiranda bėrimai, pabrinkimai, niežulys. Vystosi vietinis niežtintis odos uždegimas, dar vadinamas „žemės niežuliu“. Lervoms migruojant per plaučius, ligonius vargina sausas kosulys, gerklės dirginimas, skausmas krūtinėje, gali pakilti temperatūra, atsirasti plaučių uždegimo požymių. Sunkiausia ligos stadija vystosi, kai žarnyne parazituoja suaugusios kirmėlės, kurios aštriais dantukais ar plokštelėmis giliai pažeidžia žarnų gleivinę. Labiausiai nukenčia plonosios žarnos gleivinė, nes kirmėlės, judėdamos iš vienos gleivinės vietos į kitą, suardo didelius jos plotus. Ligoniui skauda po krūtine, pučia pilvą, jis netenka apetito, kartais viduriuoja, krenta svoris. Kirmėlės išskiria fermentus, mažinančius kraujo krešėjimą, todėl ligonis netenka daug kraujo. Per parą viena N. americanus kirmėlė išsiurbia apie 30 ml kraujo. Kuo daugiau kirmėlių yra žarnyne, tuo daugiau netenkama kraujo. Parazituojant daugiau nei 100 kirmėlių vystosi vidutinio sunkumo ar sunki mažakraujystė.

Profilaktinės priemonės

• Vietovėse, kur yra paplitusi ši liga, rekomenduojama nevaikščioti basomis, negulėti ant plikos žemės, vengti bet kokio kontakto su žeme.
• Laikytis asmens higienos: plauti rankas prieš valgį ar maisto ruošimą, po kontakto su žeme.
• Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių.
• Endeminėse vietovėse saugoti maistą nuo užteršimo. Maistą, kuris pakliuvo ant žemės, būtina nuplauti ar pakaitinti prieš naudojimą.

Informacijos šaltinis

https://www.cdc.gov/dpdx/hookworm/index.html

https://www.inaturalist.org/taxa/341125-Necator-americanus