Metagonimozė

Metagonimozė yra parazitinis susirgimas, kurį dažniausiai sukelia Metagonimus yokagawai, kartais M. takashii arba M. miyatai siurbikės. Liga pasireiškia viduriavimu, pilvo skausmu, pykinimu.

Sukėlėjai

M. yokagawai yra smulkios, lapelio formos kirmėlės. Suaugusių siurbikių dydis neviršija 2,5 mm ilgio ir 0,75 mm pločio. Kūnas padengtas smulkiais spygliukais. Subrendusios siurbikės išskiria kiaušinėlius, kurie su išmatomis patenka į aplinką.

Parazito vystymosi ciklas

M. yokagawai gyvybinis ciklas vyksta gėlame ar silpnai sūriame vandenyje. Vystymosi cikle dalyvauja galutiniai ir tarpiniai šeimininkai. Galutiniais šeimininkais gali būti žmogus, kiaulės, katės, šunys, vandens paukščiai. Jų organizme gyvena suaugusios siurbikės. Tarpiniai šeimininkai yra gėlavandeniai moliuskai ir žuvys. Jų organizme vystosi lervos. Subrendusios siurbikės galutinio šeimininko žarnyne išskiria kiaušinėlius, kurie su išmatomis patenka į vandenį. Į vandenį patekusius kiaušinėlius praryja moliuskai – tarpiniai parazito šeimininkai. Moliusko žarnyne iš kiaušinėlio išsilaisvina miracidija (pirmoji lervinė stadija), kuri virsta sporocista, vėliau – redija ir cerkarija. Cerkarijos išeina iš moliusko organizmo ir patenka į vandenį. Jos yra labai judrios. Cerkarijos prisitvirtina prie žuvies odos ar žiaunų ir skverbiasi į odą bei raumenis. Žuvų raumenyse, poodiniame sluoksnyje, cerkarijos sudaro 0,18–0,22 mm dydžio cistas, kurių viduje cerkarijos virsta metacerkarijomis – invazinėmis (užkrečiamomis) siurbikių formomis.

Infekcijos šaltinis

Žmogus, naminiai, laukiniai gyvūnai ir paukščiai, kurie su išmatomis išskiria siurbikių kiaušinėlių.

Užsikrėtimo būdai

Žmogus užsikrečia valgydamas mažai sūdytą, silpnai marinuotą, nepakankamai termiškai paruoštą ar žalią metacerkarijomis užsikrėtusią žuvį. Žmogaus žarnyne metacerkarijos išsilaisvina iš cistų, įsiskverbia į žarnos gleivinę, per 2 savaites užauga, subręsta ir pradeda išskirti kiaušinėlius. Žmogaus žarnyne šios siurbikės gali gyventi apie metus.

Paplitimas

Metagonimozė yra endeminė liga 19 pasaulio šalių. Ji paplitusi Rytų ir Pietryčių Azijos šalyse, įskaitant Japoniją, Korėją, Kiniją, registruojama Balkanuose, Ispanijoje, Indonezijoje, Filipinuose ir Rusijoje. Liga dažniausiai registruojama kaimo vietovėse, kur maistui vartojama daug žuvies. Neendeminėse šalyse ši liga registruojama, kur vartojama daug marinuotos žuvies arba sušių, pagamintų iš žuvies, importuotos iš endeminių vietovių.

Klinika

Ligos inkubacinis periodas yra 2–3 savaitės. Dažniausi simptomai yra negausus viduriavimas, pilvo skausmai, pykinimas. Ligoniui gali atsirasti mieguistumas, apetito stoka. Patekus į organizmą dideliam ligos sukėlėjų skaičiui, vystosi ūmi ligos forma. Ligos simptomai atsiranda 5–7 dieną po užsikrėtimo, gali būti juntami skausmai skrandžio srityje, nuovargis, bendras negalavimas. Kartais siurbikių kiaušinėliai per žarnos gleivinę patenka į kraujo apytakos ratą. Kraujo srovė juos gali nunešti į galvos ar stuburo smegenis, širdį. Ligoniams vystosi širdies nepakankamumas, gali atsirasti traukuliai ir kiti neurologiniai sutrikimai. Taip pat ši liga gali pasunkinti kitų lėtinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, eigą.

Profilaktika

• Saugoti vandens telkinius, dirvožemį nuo teršimo žmonių ir gyvūnų išmatomis.
• Naikinti arba mažinti moliuskų veisimosi vietas: vandens telkiniuose pašalinti augmeniją, sausinti mažaverčius vandens telkinius (pvz., balas), prižiūrėti vandens šaltinių sanitarinę būklę, valyti drėkinimo ir drenažo sistemas, apdoroti moliuskų veisimosi vietas moliuskocidais (medžiagos, naikinančios moliuskus).
• Būnant endeminėse šalyse, maistui naudoti tik gerai termiškai paruoštą žuvį.
• Netinkamas užšaldymas, sūdymas, marinavimas ar džiovinimas nepadaro žuvų nekenksmingų, jų raumenyse esančios lervos išlieka gyvybingos.
• Sūdant reikia 10 kg žuvies užpilti 2 kg druskos ir išlaikyti 14 dienų. Šaltam rūkymui, vytinimui paruoštoje žuvyje turi būti apie 14 proc. druskos.
• Lervos, esančios žuvų raumenyse, žūva:

• verdant žuvį 15–20 minučių nuo užvirimo momento, tačiau žuvies gabaliukai turi būti ne didesni kaip 5 cm,
• kepant žuvį 20–25 min., kai gabaliukų dydis nedidesnis nei 2 cm. Pyragus su žuvies įdaru kepti ne trumpiau kaip valandą,
• užšaldant -40 °C temperatūroje (temperatūra turi būti visame žuvies gabale) laikyti 7 val. arba -28 °C temperatūroje – 32 val.

• Svarbu žalios žuvies dorojimui naudoti atskirus įrankius, lenteles, vengti, kad lervos nepatektų ant švaraus stalo paviršiaus, indų ar paruošto vartojimui maisto.
• Neragauti žalio žuvies faršo.

Informacijos šaltinis

https://www.cdc.gov/dpdx/metagonimiasis/index.html

https://en.wikipedia.org/wiki/Metagonimiasis