Mansoneliazė

Mansoneliazė yra parazitinė liga, kurią sukelia apvaliosios Mansonella genties kirmėlės. Ligą platina Culicoides ir Simulium genties mašalai. Jie paplitę Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Liga pasireiškia odos bėrimais, niežuliu, pigmentacijos pasikeitimu, sąnarių, galvos skausmu, pakilusia temperatūra, akies gleivinės uždegimu.

Sukėlėjai

Ligos sukėlėjai Mansonella ozzardi, Mansonella perstans, Mansonella streptocerca priklauso Onchocercidae šeimai. Šios kirmėlės skiriasi savo dydžiu bei parazitavimo žmogaus organizme vieta. M. ozzardi suaugusios patelės yra nuo 6,5 cm iki 8,1 cm ilgio, o patinėliai 2,4–2,8 cm ilgio ir gyvena poodyje. M. perstans patelės užauga iki 7–8 cm, o patinėliai – iki 4,5 cm ilgio ir gyvena žmogaus pilvaplėvės, pleuros ir perikardo ertmėse. M. streptocerca patelės yra apie 2,7 cm ilgio, o patinėliai 1,8–2,4 mm ilgio, gyvena odoje, maždaug vieno mm gylyje nuo odos paviršiaus. Suaugusios apvaisintos patelės išskiria lervas (mikofilarijas).

Parazito vystymosi ciklas

Parazitui vystytis reikalingi du šeimininkai: žmogus, kaip galutinis šeimininkas, ir mašalai, kaip tarpinis šeimininkas. Užsikrėtusiems mašalams siurbiant kraują, trečios stadijos lervos per žaizdelę patenka į žmogaus odą. Priklausomai nuo kirmėlių rūšies, lervos keliauja į kūno ertmes, poodį ar odą, kur vystosi iki suaugusių kirmėlių. Žmogaus organizme suaugusios apvaisintos patelės išskiria lervas (mikrofilarijas), šios migruoja į kraują. Mašalams maitinantis sergančio žmogaus krauju, mikrofilarijos per skrandžio sienelę prasiskverbia į vabzdžio krūtinės raumenis, virsta trečios stadijos invazinėmis (užkrečiamomis) lervomis, kurios migruoja į vabzdžio siurbimo aparatą. Ciklas kartojasi.

Infekcijos šaltinis

Infekcijos šaltinis yra žmonės, segantys šia liga, ir mašalai, kurių organizme yra subrendusių ligos sukėlėjų lervų.

Užsikrėtimo būdai

Žmogus užsikrečia vabzdžiui įgėlus ir perdavus sukėlėjus. Mansoneliazės sukėlėjus perneša Culicoides genties smulkieji mašalai ir Simulium genties upiniai mašalai. Culicoides genties mašalai yra smulkūs 1–3 mm dydžio, tamsios spalvos. Patelės, turinčios subrandinti kiaušinėlius, maitinasi krauju. Jos puola anksti ryte arba vėlai vakare, ypač esant apniukusiam orui. Gyvena spiečiais prie vandens, pelkėse ar prie pūvančių augalų. Įgėlimas yra skausmingas. Simulium genties mašalai veisiasi švariose srauniose upėse ir upeliuose. Jie gali nuskristi didelius atstumus, kol suranda maisto ar tinkamą vietą veistis, tačiau dažniausiai keliauja 2 km spinduliu. Mašalų patelės puola dieną. Į žmonių gyvenamąsias patalpas paprastai neskrenda.

Paplitimas

Mansoneliazė registruojama Lotynų Amerikoje nuo Jukatano pusiasalio iki šiaurinės Argentinos dalies, Karibų jūros regione ir Afrikoje nuo Senegalo iki Kenijos ir į pietus iki Angolos ir Zimbabvės. M. ozzardi paplitusi Centrinėje Amerikoje, Pietų Amerikoje (Argentinoje, Bolivijoje, Brazilijoje, Kolumbijoje, Gajanoje, Suriname ir Venesueloje) ir keliose Karibų jūros salose,M. steptocerca – tik Kongo baseine, o M. perstans – tiek anksčiauminėtose Afrikos,tiek Lotynų Amerikos srityse.

Klinika

M. perstans sukelta liga dažniausiai praeina be simptomų, tačiau gali vystytis odos, poodžio, gleivinės ar pogleivio pabrinkimas (angioedema), odos bėrimai bei niežulys. Ligoniui pakyla temperatūra, ima skaudėti galvą, sąnarius. Kartais, kirmėlei patekus į akies junginę, gali vystytis akies junginės uždegimas (konjunktyvitas). M. streptocerca kirmėlės sukelta liga gali pasireikšti odos niežuliu, bėrimu ar pigmentacijos pasikeitimu. M. ozzardi gali sukelti sąnarių, galvos skausmą, temperatūrą, odos niežulį, gali atsirasti plaučių pažeidimo požymių, padidėti kepenys.

Profilaktika

• Mansoneliazės pernešėjai yra mašalai, todėl apsisaugoti nuo jų sukandžiojimo yra pagrindinė mansoneliazės profilaktikos priemonė.
• Esant prie vandens, kur gali būti mašalų, rekomenduojama nešioti drabužius, dengiančius rankas ir kojas, avėti kulkšnis dengiančius batus ir mūvėti kojines.
• Apsisaugojimui nuo šių vabzdžių naudojamos juos atbaidančios priemonės – repelentai. Jais išpurškiamas ar ištepamas veidas, drabužiais nepridengtos rankos ir kojos. Pasitepti repelentais reikia kas 3–4 val., ypač esant karštam ir drėgnam klimatui. Preparato etiketėje turi būti nurodytos repelento panaudojimo rekomendacijos, jų reikia griežtai laikytis ir neperdozuoti, ypač mažiems vaikams.
• Viršutinius drabužius, galvos gobtuvus, specialius apsiaustus, pirštines, skareles ir kt. taip pat galima impregnuoti repelentais.
• Nerekomenduojama miegoti po atviru dangumi, ypač kaimo vietovėse.

Informacijos šaltinis

https://www.cdc.gov/dpdx/mansonellosis/index.html

https://en.wikipedia.org/wiki/Mansonelliasis