Lytinių organų herpesvirusinė infekcija

Lytinių organų herpesvirusinė infekcija

Lytinių organų herpesvirusinę infekciją, arba kitaip žinomą pūslelinę, sukelia 1 tipo ir 2 tipo Herpes simplex virusai (HSV-1 ir HSV-2). HSV-1 dažniausiai pažeidžia burnos ar lūpų gleivinę, HSV-2 – genitalijas (varpą, makštį, gimdos kaklelį), odą apie išeinamąją angą. Oralinių lytinių santykių metu 1 tipo virusas gali pažeisti genitalijas, o 2 tipo – burną.

HSV perduodamas sąlyčio (per seiles, pūslelių skystį), gimdymo metu ir lytiškai santykiaujant. Dažniausiai HSV-2 infekcija užsikrečiama per pažeistą lytinių organų gleivinę ar gimdymo metu. Didžiausia tikimybė užsikrėsti HSV, jei šia infekcija užsikrėtęs asmuo turi klinikinių požymių – pūslelių. Užsikrėtęs asmuo gali platinti virusą ir neturėdamas ligos požymių.

Lytinių organų herpesvirusinės infekcijos simptomai ir požymiai

Viruso patekimo vietoje po 2-7 dienų ant paraudusios odos ir (ar) gleivinės atsiranda grupinės skausmingos pūslelės, niežėjimas, deginimas. Eriteminės pūslelės (bėrimai) atsiranda lytinių organų srityje, perianalinėje srityje ar sėdmenyse. Taip pat ant rankų ar pirštų.  Gali būti skausmingas šlapinimasis, padidėti kirkšnių limfmazgiai bei atsirasti bendrų negalavimo simptomų (pakyla temperatūra, atsiranda bendras silpnumas, raumenų, galvos skausmai). Iš pradžių infekcija dėl savo požymių pastebima, vėliau, po 2 ar 3 savaičių, požymiai išnyksta. HSV infekcija gali kartotis, nes užsikrėtus HSV, jis išlieka organizme visą gyvenimą. Daugumai žmonių virusas periodiškai suaktyvėja, tuomet vėl atsiranda pūslelių ir žaizdelių tose pačiose lytinių organų vietose. Užsikrėtus liga gali nepasireikšti keletą savaičių, mėnesių ar metų, o atsiradus simptomams nereiškia, kad užsikrėtimas įvyko neseniai.

Infekcija ir nėštumas

Jei HSV užsikrečiama prieš nėštumą, rizika perduoti vaisų yra minimali. Nėščia moteris turėtų vengti tiesioginio kontakto su infekcijos požymių turinčiu žmogumi, nes užsikrėtus infekcija vėlyvo nėštumo metu padidėja viruso perdavimo kūdikiui rizika.

Lytinių organų herpesvirusinės infekcijos diagnostika

Diagnozei patvirtinti gali būti paimtas tepinėlis iš pūslelių ar opos siekiant nustatyti HSV tipą. Jei nėra HSV infekcijos požymių, tepinėliai neatliekami, o kraujo tyrimai nerodo ligai būdingų specifinių pokyčių. HSV infekcija diagnozuojama remiantis anamneze bei klinikiniais požymiais.

Lytinių organų herpesvirusinės infekcijos gydymas

Nėra medikamentų, kurie sunaikintų virusą visiškai ir būtų galima išvengti infekcijos pasikartojimo. Kai herpesvirusinė infekcija pasireiškia kliniškai, gydytojas gali skirti prieš virusinių vaistų, kurie sumažina klinikinių požymių trukmę, jų gausumą. Kai pūslelės pradeda gyti, medikamentinis gydymas nėra efektyvus.  Gydymo tikslas – stabdyti viruso dauginimąsi bei stimuliuoti organizmo imunitetą.

Jei pasikartojantys ligos epizodai sukelia nežymius simptomus, specifinio gydymo nereikia, nes pūslelės išnyksta savaime.

Kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo?

Labiausiai tikėtina, kad virusas bus perduotas prieš HSV infekcijos simptomų atsiradimą, esant simptomams ar sveikstant, todėl siekiant apsisaugoti nuo užsikrėtimo herpesvirusine infekcija, rekomenduojama:

• vengti atsitiktinių lytinių santykių ir turėti pastovų lytinį partnerį;

• susilaikyti nuo bet kokių (vaginalinių, analinių, oralinių) lytinių santykių, jei vienam iš partnerių yra atsiradusių pūslelių ar jaučiamas niežėjimas, deginimas lytinių organų srityje;

• teisingas ir pastovus prezervatyvų naudojimas gali sumažinti riziką užsikrėsti infekcija;

Diagnozavus lytinių organų herpesvirusinę infekciją rekomenduojama pasitikrinti ir dėl kitų lytiškai plintančių infekcijų.