Lojazė

Lojazė yra parazitinė liga, kurią sukelia Loa loa  apvaliosios kirmėlės. Liga pasireiškia odos bei akių pažeidimais.

Sukėlėjas
Sukėlėjas Loa loa yra siūlo formos kirmėlė, priklausanti Filarioidea pošeimiui, Onchocercidae šeimai, Loa genčiai, dar žinoma kaip akių kirmėlė. Patelės užauga iki 4–7 cm, patinėliai – 3–3,4 cm ilgio.

Parazito vystymosi ciklas
Parazitas vystosi, keisdamas šeimininkus. Galutinis šeimininkas yra žmogus, kurio organizme kirmėlės suauga ir subręsta. Tarpinis šeimininkas – Chrysops genties sparvos, kurių organizme lervos vystosi iki trečios invazinės stadijos. Užsikrėtusiai sparvai siurbiant kraują, trečios stadijos lervos per įkandimo žaizdelę patenka į odos riebalinį sluoksnį ir jungiamąjį audinį. Per 6–12 mėn. poodiniame sluoksnyje iš lervų išsivysto suaugusios kirmėlės, kurios poruojasi. Suaugusios kirmėlės žmogaus odos jungiamajame audinyje gali gyventi iki 17 metų ir ilgiau. Apvaisinta patelė per parą išskiria tūkstančius 0,25–0,3 mm dydžio lervų (mikrofilarijų), kurios yra padengtos išoriniu apvalkalu. Jos migruoja į smegenų skystį, šlapimo pūslę, seilių liaukas, plaučius. Į periferinį kraują patenka dienos metu, o naktį apsistoja plaučiuose. Mikrofilarijos žmogaus organizme išgyvena apie vienerius metus. Sparvos užsikrečia siurbdamos sergančio žmogaus ar gyvūno kraują. Patekusios į sparvos organizmą, mikrofilarijos nusimeta apvalkalėlį ir per skrandį keliauja į krūtinės raumenis, kur du kartus neriasi ir per dvi savaites virsta trečios stadijos invazinėmis lervomis, kurios migruoja į sparvų siurbimo aparatą.

Infekcijos šaltinis
Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus ar gyvūnas, kurio kraujyje cirkuliuoja sukėlėjai.

Infekcijos perdavimas
Infekciją žmogui perduoda Chrysops genties C. silacea ir C. dimidiat rūšių užsikrėtusios sparvos, besimaitindamos krauju. Jos yra 5–25 mm dydžio, maitinasi galvijų, arklių, elnių, smulkių graužikų ir reptilijų krauju. Žmogus – atsitiktinis šeimininkas. Sparvos maitinasi dienos metu. Jos gali nuskristi ilgus atstumus. Didžiausią riziką užsikrėsti turi žmonės, gyvenantys atogrąžų miškuose. Paprastai sparvos į namo vidų neskrenda, bet jas vilioja šviesa, žmonių judėjimas ir degančio medžio dūmai. Užsikrėtimo galimybė yra didesnė tiems keliautojams, kurie endeminėse zonose gyvena ilgiau kaip mėnesį. Būnant trumpiau, šia parazitoze užsikrečiama retai.

Paplitimas
Lojazė yra paplitusi Vakarų ir Centrinės Afrikos šalyse. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo 3 iki 13 mln. žmonių, gyvenančių Afrikoje, yra užsikrėtę šia liga.

Ligos klinika
Žmonėms, gyvenantiems endeminėse vietovėse, liga dažniausiai praeina be simptomų, tuo tarpu keliautojai dažnai patiria odos bei akių pažeidimus. Sparvos įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, patinimas ir niežulys. Loa loa kirmėlėms migruojant poodiniu audiniu, vystosi odos uždegimas dar vadinamas Kalabariniu pabrinkimu, kuris atsiranda kirmėlei trumpam sustojus, o išnyksta, kai ji pradeda judėti toliau. Pabrinkimas gali vystytis bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniau atsiranda riešo ir čiurnos sąnarių srityse. Paprastai trunka 1–3 dienas. Kirmėlių medžiagų apykaitos produktai sukelia lokalizuotus ar išplitusius niežtinčius poodinius pabrinkimus bei alergines reakcijas, pasireiškiančias raudonais bėrimais, pabrinkimais gilesniuose odos sluoksniuose, kurie gali išlikti daugelį savaičių. Kirmėlės, migruodamos po oda, skausmo nesukelia, todėl retai būna pastebėtos, tačiau gali sukelti skausmą, kai juda akies junginės paviršiumi ar per nosies pertvarą. Kirmėlei migruojant per akį, akių junginė parausta, jaučiamas perštėjimas, skausmas, padidėja jautrumas šviesai. Šie požymiai gali trukti kelias dienas, tačiau dažniausiai vos kelias valandas, didelės žalos akims nepadaro. Žuvus suaugusiai kirmėlei, toje vietoje vystosi odos pūliniai. Rečiau pasitaikantys simptomai yra niežulys, išplitęs visame kūne, dilgėlinis odos bėrimas, raumenų, sąnarių skausmas, nuovargis. Ilgai sergant, gali vystytis inkstų pažeidimai, limfinių mazgų uždegimas, kapšelio patinimas, plaučių pažeidimai, skysčio kaupimasis aplink plaučius, širdies raumens ir smegenų pažeidimai.

Profilaktika
Geriausias būdas apsisaugoti nuo lojazės yra apsauga nuo vabzdžių įgėlimo. Rekomenduojama nešioti drabužius, dengiančius rankas ir kojas, avėti kulkšnis dengiančius batus ir mūvėti kojines. Veido, drabužiais nepridengtų rankų, kojų ar kitų kūno vietų apsaugai naudoti repelentus (vabzdžius atbaidančias priemones). Uždengti tinkleliais arba uždaryti gyvenamųjų patalpų duris ir langus. Miegant lauke ar nesandariose patalpose, virš lovos pakabinti audeklą (baldakimą), o atsigulus jo kraštus pakišti po čiužiniu. Lovos tinklelis garantuoja apsaugą, jei nėra suplyšęs. Taip pat insekticidais išpurkšti tamsius patalpų kampus, palovius, pastales, po kėdėmis, už užuolaidų. Vengti medienos dūmų, kurie pritraukia vabzdžius.

Informacijos šaltinis
https://www.cdc.gov/filarial-worms/about/loiasis.html
https://www.who.int/diseases/loiasis