Limfinė filariozė

Limfinė filariozė yra lėtinė parazitinė liga, kurią sukelia Onchocercidae šeimai priklausančios apvaliosios kirmėlė. Susirgus pažeidžiama limfinė sistema, atsiranda limfos stazė, įvairaus laipsnio pabrinkimai. Sunkios formos atveju vystosi lytinių organų ar apatinių galūnių dramblialigė.
Sukėlėjai
Limfinės filariozės sukėlėjai yra Wuchereria bancrofti, Brugia malayi, Brugia timori kirmėlės. Apie 90 proc. visų limfinės filariozės susirgimų sukelia W. bancrofti. Suaugusios kirmėlės gyvena limfiniuose mazguose bei limfagyslėse. Jos diferencijuojasi į patinėlius ir pateles, o apvaisintos patelės veda lervas (mikrofilarijas). W. bancrofti patelės yra 8–10 cm ilgio, patinėliai – 2,5–4 cm, o mikrofilarijos – 245–300 μm ilgio. B. malayi yra mažesnės, patelė – 4,3–5,5 cm, patinėliai – 1,3–2,3 cm ilgio, mikrofilarijos – 200–275 μm ilgio. B. timori yra panašaus dydžio kaip W. bancrofti, patelė veda 310 μm ilgio mikrofilarijas.

Vystymosi ciklas
Parazitas vystosi keisdamas šeimininkus. Galutinis šeimininkas yra žmogus ar gyvūnai, kurių organizme kirmėlės suauga ir subręsta. Tarpiniai šeimininkai yra įvairių rūšių (Culex, Aedes, Mansonia, Anopheles, Coquillettidia) uodai, kurių organizme lervos vystosi iki trečios invazinės (užkrečiamos) stadijos. Uodui siurbiant kraują, trečios stadijos lervos per įkandimo žaizdelę įsiskverbia į žmogaus odą. Jos nukeliauja į periferinius limfmazgius ir limfagysles, kur per 6–12 mėnesius išsivysto iki suaugusių kirmėlių (patinėlių ir patelių). Limfmazgiuose suaugusios kirmėlės gali gyventi iki 15 metų. Apvaisintos patelės išskiria tūkstančius mikrofilarijų, kurios patenka į kraują. Padengtos išorinio apvalkalėlio, jos cirkuliuoja kraujyje, bet nesikeičia. Kraujyje jos gali gyventi iki 8–12 mėnesių. Uodai užsikrečia, kai maitinasi žmogaus krauju, kuriame yra mikrofilarijų. Patekusios į uodo skrandį, mikrofilarijos numeta apvalkalą ir keliauja į krūtinės raumenis, kur per 6–14 dienų tampa trečios stadijos invazinėmis lervomis. Jos migruoja į uodo straubliuką (siurbimo aparatą) ir, uodui maitinantis, užkrečia žmogų.

Paplitimas
Limfinė filariozė yra išplitusi tropinio ir subtropinio klimato regione 47 šalyse. Ligos endeminėse zonose gyvena 863 mln. žmonių. 2022 m. registruota apie 40 milijonų limfine filarioze sergančių žmonių. Ši liga labiausiai paplitus Afrikos, Azijos, Centrinės Amerikos, Karibų jūros ir Pietų Amerikos regionuose bei kai kuriose Ramiojo vandenyno salų šalyse.

Infekcijos šaltinis
Limfinės filariozės infekcijos šaltinis – sergantis šia liga žmogus ir uodas, kurio organizme jau yra trečios stadijos invazinių lervų.

Infekcijos perdavimas
Žmogus užsikrečia infekuotam uodui įkandus ir mikrofilarijoms per žaizdelę patekus į odą. Limfinės filariozės sukėlėjus platina Culex, Anopheles, Aedes, Mansonia rūšių uodų patelės, kurios maitinasi krauju, reikalingu kiaušinėlių vystymuisi.

Klinika  
Inkubacinis periodas trunka nuo kelių mėnesių iki dvejų metų. Limfinė filariozė pasireiškia labai įvairiais ligos simptomais. Išskiriamos besimptomė, ūmi ar lėtinė ligos formos. Ligos eiga ir trukmė priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos, amžiaus, patekusių parazitų skaičiaus. Apie 50 proc. ligonių (dažniausiai vaikams ir jauniems žmonėms) registruojama besimptomė ligos forma. Esant ūmiai ligos formai apie 97 proc. atvejų vystosi ūmus odos limfmazgių (limfadenitas) ir limfagyslių (limfangitas) uždegimas. Limfagyslės bei limfmazgiai tampa labai skausmingi, rankų, kojų oda parausta, atsiranda karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, bloga savijauta. Suaugę parazitai, kurie gyvena limfinėje sistemoje, sutrikdo limfos nutekėjimą, todėl vystosi edemos. Sergant šia liga gali vystytis orchitas (sėklidės uždegimas), bronchopneumonija, mastitas (krūties uždegimas). Lėtinė ligos forma išsivysto praėjus 2–7 m. po užsikrėtimo. Dėl ilgai trunkančių limfadenitų ir limfangitų išsiplečia venos ir atsiranda limfos stazė. Vystosi dramblialigė (elefantiazė), dažniausiai – apatinių galūnių, rečiau – lytinių organų.

Prevencijos priemonės
Keliaujant po endemines šalis, labai svarbi apsauga nuo uodų įkandimo. Uodai labiausiai puola saulei leidžiantis ir tekant, todėl reikėtų vengti vaikščioti lauke ar būti arti vandens (ypatingai tamsiu paros metu). Rekomenduojama nešioti drabužius, dengiančius rankas ir kojas, avėti kulkšnis dengiančius batus ir mūvėti kojines, vengti tamsių drabužių, kurie vilioja uodus. Veido, drabužiais nepridengtų rankų, kojų ar kitų kūno vietų apsaugai naudoti repelentus (uodus atbaidančias priemones). Uždengti tinkleliais arba uždaryti gyvenamųjų patalpų duris ir langus. Miegant lauke ar nesandariose patalpose, virš lovos pakabinti audeklą (baldakimą), o atsigulus jo kraštus pakišti po čiužiniu. Lovos tinklelis garantuoja apsaugą, jei nėra suplyšęs ir po juo nėra uodų. Taip pat insekticidais išpurkšti tamsius patalpų kampus, palovius, pastales, po kėdėmis, už užuolaidų ir kitur, kur yra uodų.

Informacijos šaltinis
https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/lymphatic-filariasis
https://www.cdc.gov/filarial-worms/about/lymphatic-filariasis.html