Legioneliozė
Legionelioze yra vadinamos Legionella bakterijų sukeltos ligos. Yra išskiriamos dvi pagrindinės kliniškai ir epidemiologiškai susijusios legioneliozei priskiriamos ligos: legionierių liga, kuriai būdingas plaučių uždegimas ir Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ūminės kvėpavimo takų ligos eiga be plaučių uždegimo.
Ligos sukėlėjas
Legionella bakterijos buvo atrastos 20-o amžiaus 8-ojo dešimtmečio viduryje Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai 1976 m. rugpjūčio mėnesį Filadelfijoje tarp Amerikos legiono suvažiavimo dalyvių, gyvenusių viename viešbutyje, pasireiškė ūmus plaučių uždegimo protrūkis, kurio metu susirgo 221 žmogus, 34 iš jų mirė.
Šiuo metu žinoma daugiau nei 60 Legionella rūšių, 28 iš jų siejamos su žmonių susirgimais. Europoje legioneliozę dažniausiai sukelia L. pneumophila.
Epidemiologinė situacija
Pastaraisiais metais Europos Sąjungos / Europos ekonominės erdvės šalyse stebima bendra sergamumo legionierių liga didėjimo tendencija https://atlas.ecdc.europa.eu/public/index.aspx?Dataset=27&HealthTopic=30.
Bendros sergamumo legionierių liga didėjimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau gali būti susijusios su gerėjančia legionierių ligos diagnostika, senėjančia populiacija, vandens sistemų inžineriniais sprendimais ir priežiūra, klimato pokyčiais.
Infekcijos šaltiniai
Legionella bakterijų randama natūralioje ir žmogaus sukurtoje aplinkoje: upių, ežerų, vandentiekio vandenyje ir kt. Natūralioje aplinkoje Legionella bakterijos dažniausiai aptinkamos nedideliais kiekiais. Iš natūralios aplinkos Legionella bakterijos gali patekti į dirbtinius vandens rezervuarus, vandens sistemas ir susidarius palankioms sąlygoms jose daugintis. Legionella bakterijų infekcijos šaltiniais gali tapti įvairios vandens sistemos ir įrenginiai – šalto ir karšto vandens sistemos, vandens maišytuvo ir dušo galvutės, aušinimo bokštai, baseinai, fontanai, automobilių plovyklos, laistymo sistemos ir kt. Bet kuri sistema ar vieta, kurioje yra vandens ir kuri yra prijungta prie įrenginio, galinčio generuoti aerozolius, gali tapti potencialiu infekcijos šaltiniu.
Legionella bakterijoms palankiausia daugintis 20–45 ºC temperatūros vandenyje. Maistinės medžiagos, kurios gaunamos iš vandens sistemose aptinkamų organizmų (pirmuonys, dumbliai ir kt.), nuosėdos, rūdys, dumblas (biofilmas), užsistovėjęs vanduo pagerina sąlygas Legionella bakterijoms daugintis.
Kai kurios Legionella bakterijų rūšys, pvz., L. longbeachae, yra aptinkamos komposte ir yra taip pat siejamos su žmonių susirgimais.
Plitimo būdai
Legionelioze dažniausiai užsikrečiama įkvėpus aerozolio su Legionella bakterijomis. Legionelioze neužsikrečiama geriant vandenį ar vartojant jį maisto ruošimui, taip pat neužsikrečiama nuo sergančio asmens. Retais atvejais legionelioze galima užsikrėsti aspiracijos būdu – užkrėstam vandeniui patektus į kvėpavimo takus.
Epidemiologiškai legioneliozės atvejai skirstomi į tris grupes pagal tikėtiną užsikrėtimo vietą: įgytus visuomenėje, hospitalinius (susijusius su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis) ir susijusius su kelionėmis.
Imlumas infekcijai
Didesnė rizika susirgti legionelioze kyla vyresnio amžiaus asmenims (>50), rūkantiems, asmenims, sergantiems cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių ligomis, onkologinėmis ligomis ir esant kitoms ligoms ar būklėms, slopinančioms imuninę sistemą. Legioneliozė dažniau registruojama tarp vyrų.
Simptomai
Legionierių liga.Vidutinis legionierių ligos inkubacinis periodas 2–14 d. (dažniausiai 2–10 d.). Liga prasideda karščiavimu, nuovargiu, galvos ir raumenų skausmais, sausu kosuliu, kuris progresuoja iki sunkaus plaučių uždegimo. Vidutiniškai 25–50 proc. susirgusiųjų viduriuoja ar vemia, apie 50 proc. būna sąmonės sutrikimų. Negydant ligonio būklė sparčiai blogėja, vystosi kvėpavimo nepakankamumas, šokas, daugybinis organų nepakankamumas. Mirštamumas nuo legionierių ligos siekia 10–15 proc.
Pontiako karštligė. Pontiako karštligės inkubacinis ligos periodas – 1–2 dienos.Ligai būdingas karščiavimas, nuovargis, galvos ir raumenų skausmai, sausas kosulys. Susirgus Pontiako karštlige pasveikstama savaime.
Profilaktika
Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės susijusios su teisinga vandens sistemų ir įrenginių priežiūra, tinkamu vandens temperatūros palaikymu karšto ir šalto vandens tiekimo sistemose – karštas vanduo visada turi būti pakankamai karštas (ne mažiau kaip 50 °C atsukus čiaupą ir nuleidus vandenį 1 min.), o šaltas pakankamai šaltas (ne daugiau kaip 20 °C).
Gyventojams taip pat rekomenduojama neleisti vandeniui užsistovėti vandens sistemose – nuleisti vandenį stipria srove 5 min., jeigu juo nebuvo naudotasi ilgesnį laiką (pvz., savaitę ar ilgiau), reguliariai valyti dušų galvutes ir vandens čiaupus, kad ant jų nesikauptų kalkių nuosėdų.
Namuose esančius įrenginius, pvz., nešiojamus oro drėkintuvus, svarbu prižiūrėti ir valyti taip, kaip nurodo gamintojas gaminių naudojimo instrukcijose.
Daugiau informacijos https://legionas.nvsc.lt/.
Atnaujinta 2024-11-18 pagal
European Centre for Disease Prevention and Control. European Legionnaires’ Disease Surveillance Network (ELDSNet) – Operating procedures for the surveillance of travel-associated Legionnaires’ disease in the EU/EEA. Stockholm: ECDC; 2017. Stockholm: ECDC; 2017
https://www.cdc.gov/legionella/hcp/clinical-overview/index.html
https://www.cdc.gov/drinking-water/prevention/preventing-waterborne-germs-at-home.html
https://www.cdc.gov/legionella/about/index.html#cdc_disease_basics_prevention-prevention
https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/legionellosis
REKOMENDACIJOS LEGIONELIOZĖS PROFILAKTIKOS PLANO RENGIMUI
SU KELIONĖMIS SUSIJUSIOS LEGIONIERIŲ LIGOS VALDYMAS IR PROFILAKTIKA METODINĖS REKOMENDACIJOS
Atnaujinimo data: 2024-11-28