Laimo liga

Laimo liga

Laimo ligą (LL) – boreliozę sukelia bakterija Borrelia burgdorferi. Žmonėms ši bakterija perduodama įsisiurbus borelijomis užsikrėtusiai erkei. Erkės užsikrečia, pasimaitinusios paukščių ar žinduolių krauju, užkrėstu Laimo ligos sukėlėjais (borelijomis). Laimo ligos pavadinimas kilęs nuo JAV esančio Laimo miestelio (Old Lyme) pavadinimo. Ši liga – labiausiai paplitusi erkių platinama liga Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje. Abiejuose žemynuose Ixodes genties erkės perneša infekciją sukeliančias Borrelia burgdorferi sensu lato rūšies bakterijas. Žmonių infekcijas sukeliančių borelijų rūšių įvairovė didesnė Europoje. Daugumą infekcijų Europoje sukelia B. afzelii ir B. garinii, jų neaptinkama Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur daugumą infekcijų sukelia B. burgdorferisensu stricto. Atrodo, kad padermių skirtumai paaiškina kai kuriuos nedidelius ir esminius skirtumus tarp Laimo ligos klinikinių požymių Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje.

Tipiški ligos simptomai yra karščiavimas, galvos skausmas, nuovargis ir būdingas odos bėrimas, vadinamas klaidžiojančia eritema (erithema migrans). Šis bėrimas pasireiškia maždaug 60–80 % užsikrėtusių asmenų erkės įkandimo vietoje po 3–30 dienų. Išskirtinis bėrimo bruožas yra tai, kad jis nėra taisyklingos formos, kinta, palaipsniui plečiasi periferiškai per kelias dienas.

Kaip užsikrečiama Laimo liga?

Laimo ligos sukėlėjais žmogus užsikrečia įsisiurbus infekuotai erkei. Lietuvoje Laimo ligą platina iksodinės (europinės miško) Ixodes ricinus erkės. Žmogų gali užkrėsti tiek nimfos, tiek suaugusios erkės. Kartą užsikrėtusios borelijomis, erkės išlieka nešiotojomis visą savo gyvenimą. Borelijų infekcijos šaltiniai – įvairūs gyvūnai, dažniausiai smulkūs žinduoliai, paukščiai. Ta pati erkė gali būti ir kitų ligų (pvz., erkinio encefalito viruso, babezijos) pernešėja. Per karvių ir ožkų pieną Laimo ligos sukėlėjai neplinta. Užsikrėtus borelijomis, nebūtinai susergama Laimo liga, t.y. tuomet gaminami specifiniai antikūnai nuo borelijų, tačiau ligos požymių nebūna.

Kuo ilgiau erkė išbūna įsisiurbusi, tuo didesnė tikimybė, kad Laimo ligos sukėlėjai bus perduoti žmogui. Didžiausia rizika užsikrėsti, kai įsisiurbusi erkė išbūna apie dvi paras (48 val.). Pašalinti įsisiurbusias erkes per pirmąsias valandas yra labai efektyvu siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką.

Rezervuaras

Eurazijos endeminėse vietovėse B. burgdorferi genorūšis cirkuliuoja tarp Ixodes ricinus komplekso erkių ir stuburinių šeimininkų, įskaitant daugelį smulkių žinduolių ir antžeminėje dalyje besimaitinančių paukščių, kurie yra pagrindiniai lervų ir nimfų maitintojai.

Suaugusios erkės paprastai maitinasi didesnių gyvūnų (stirnų, briedžių ir kt.) krauju, kurie nėra efektyvūs borelijų platintojai, bet padeda išlaikyti erkių reprodukciją.

Tinkamiausios erkėms vystytis ir išgyventi yra daugiau nei 85 % santykinės drėgmės mikrobuveinės. Optimalias buveines sudaro lapuočių arba mišrios miškingos vietovės, tačiau I. ricinus erkių taip pat randama atvirose žolinėse pievose ir priemiesčių bei miesto aplinkoje, įskaitant miestų parkus.

Rizikos grupės

Visi asmenys, kuriems įsisiurbia infekuota erkė, gali užsikrėsti.

Klinikiniai požymiai ir pasekmės

Inkubacinis periodas – 2–10 dienų (iki 4 sav.). Pasibaigus inkubaciniam periodui, gali atsirasti ligos simptomai.

Pirmoje (ankstyvoje) ligos stadijoje erkės įsisiurbimo vietoje išsivysto odos uždegimas, pasireiškiantis netaisyklingu paraudimu (eritema) ryškiais kraštais. Paraudimas dažniausiai atsiranda praėjus 1–4 savaitėms po erkės įsisiurbimo, tačiau kartais oda gali parausti anksčiau arba tik po 2 mėnesių. Paraudimo skersmuo paprastai būna 5 cm dydžio. Jis periferiškai plečiasi, kraštai ryškėja, o centras blykšta, todėl paraudimas dar vadinamas migruojančia eritema (erythema migrans).  Eritema yra dažniausias Laimo ligos klinikinis požymis, pasireiškiantis 80–90 proc. atvejų. Paraudimo vietoje oda dažniausiai būna nepatinusi, neskausminga, neniežti. Išskirtinis paraudimo bruožas yra tas, kad per kelias dienas jis palaipsniui plečiasi periferiškai, t.y. gali išplisti iki 20 cm dydžio. Penktadaliui žmonių odos paraudimą lydi karščiavimas iki 38 ^oC, galvos skausmas, silpnumas. Negydoma infekcija gali paveikti sąnarius, širdį ir nervų sistemą.

Antroji Laimo ligos stadija pasireiškia praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po eritemos atsiradimo. Šioje ligos stadijoje išsivysto  nervų sistemos (neuroboreliozė), širdies, sąnarių, odos pažeidimai, kuriems būdingi skirtingi simptomai.

Neuroboreliozė – centrinės nervų sistemos sutrikimas yra pagrindinė komplikacija, pasitaikanti maždaug 10 % atvejų. Gali pasireikšti nervų uždegimais (neuritais), kaklo, krūtinės ar juosmens –kryžmens srities uždegiminiais skausmais arba galvos nervų pažeidimo simptomais bei kartais smegenų ar smegenų dangalų uždegimu. Taip pat ligoniai gali skųstis nuovargiu, miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, galvos svaigimu. Vaikams šioje stadijoje pasireiškia meningitas (smegenų dangalų uždegimas) arba veidinio nervo parezė. Paprastai tai įvyksta per 6–12 savaičių nuo infekcijos pradžios. Indolentinės radikuliopatijos atvejai gali išsivystyti per kelis mėnesius, daugiausia vyresnio amžiaus žmonėms. Radikulinis skausmas gali būti labai stiprus, tačiau paprastai greitai sumažėja po gydymo antibiotikais. Kiti nedažni išplitusios infekcijos požymiai yra daugybinės migruojančios eritemos, artritas ir karditas, kuris gali sukelti ritmo anomalijas.

Sąnarių pažeidimai – tai dar vienas Laimo ligos požymis. Dažniausiai tai stambiųjų sąnarių (kelių, alkūnių) uždegimas (vieno ar abiejų). Anksčiausiai pažeidžiamas sąnarys, esantis šalia erkės įsisiurbimo – pirminio odos pažeidimo. Sąnarys būna sutinęs, karštas, paraudęs. Sąnario uždegimas gali trukti nuo vienos savaitės iki kelių mėnesių. Apie pusę metų gali kartotis sąnario uždegimo paūmėjimai, o dešimtadaliui, nesigydant, išsivysto lėtinis artritas (sąnario uždegimas).

Širdies ir odos pažeidimų šioje boreliozės stadijoje pasitaiko retai. 

Vėlyvoje (lėtinėje) Laimo ligos stadijoje progresuoja nervų sistemos pažeidimai, lėtinis sąnarių uždegimas, lėtinis odos pažeidimas. Ši stadija diagnozuojama tada, kai nervų, sąnarių ir odos pažeidimų simptomatika išlieka ilgiau nei 6 mėnesius. Vėlyvosios Laimo ligos prognozė yra nepalanki. Savaime nepasveikstama. Būtinas gydymas.  

Kaip diagnozuojama ir gydoma Laimo liga?

Ligai diagnozuoti naudojami laboratoriniai serologiniai ir kiti tyrimai, tačiau jų interpretacija nėra paprasta. Reikalinga patirtis derinant tyrimų rezultatus su klinikine ligos simptomatika. Diagnozuojant migruojančią eritemą, laboratorinių tyrimų atlikti nereikia, tai priklauso nuo klinikinio ir erkių poveikio rizikos įvertinimo. Vėlesnės stadijos infekcijos diagnozei patvirtinti būtini laboratoriniai tyrimai. Antikūnai nuo B. burgdorferi paprastai aptinkami po 4–8 savaičių nuo užsikrėtimo. Tam tikrais atvejais gali būti naudingi ir kiti specializuoti tyrimai, pavyzdžiui, antikūnų tyrimai ir borelijų DNR aptikimo smegenų skystyje tyrimai pacientams, kuriems įtariama neuroboreliozė. Borelijų DNR nustatymas taip pat gali būti naudingas tiriant odos biopsijas pacientų, kuriems įtariama migruojanti eritema (erythema migrans) ir chroninis atrofinis akrodermatitas (acrodermatitis chronica atrophicans), sinovijos skystį pacientų, kuriems įtariamas Laimo artritas.

Simptomine Laimo liga sergantys asmenys yra efektyviai gydomi antibiotikais.

Ar persirgus Laimo liga susidaro patvarus imunitetas?

Persirgus Laimo liga, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai.

Ar galima pasiskiepyti nuo Laimo ligos?

Skiepų nuo Laimo ligos nėra.

Kaip apsisaugoti nuo erkių įsisiurbimo ir Laimo ligos užkrato?

• Einant į gamtą (pvz., mišką), rekomenduojama apsivilkti šviesiais drabužiais. Viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo. Kelnių klešnės turėtų būti sukištos į kojines arba batų aulus. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę.
• Naudoti erkes atbaidančias medžiagas (repelentus). Einant į gamtą, repelentais apruošti atviras kūno vietas (veidą, kaklą, rankas). Drabužiams skirti repelentai neturėtų būti naudojami ant odos (skaitykite repelento aprašą). Vaikams naudoti tik vaikams skirtus repelentus. Repelentų poveikio trukmė yra skirtinga (skaitykite repelento aprašą).
• Vengti aukštos žolės ir krūmų. Erkės mėgsta vietas, kur daug krūmų, aukšta žolė, ant žemės daug lapų. Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius, ar neropoja erkės.
• Nepamiršti grižus iš gamtos apžiūrėti drabužius ir kūną. Erkės mėgsta įsisiurbti ten, kur plonesnė, drėgnesnė oda. Visų pirma reikia apžiūrėti vietas už ausų, pažastis, kirkšnis, bambą, pakinklius, po krūtimis ir visur kitur. Mažiems vaikams apžiūrėti galvą, kaklą, nes būtent tose vietose vaikams dažnai įsisiurbia erkės. Vilkėtus drabužius rekomenduojama pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje.

Ką daryti radus įsisiurbusią erkę?

Radus įsisiurbusią erkę, būtina kuo skubiau ją ištraukti, nes kuo ilgiau erkė įsisiurbusi, tuo didesnė tikimybė, kad bus perduotas užkratas. Nerekomenduojama aplink erkę tepti jokiais tepalais, tirpalais, nes sudirginta erkė išskiria daugiau seilių, kuriose gali būti ligos sukėlėjų. Traukti erkę geriausia pincetu, suėmus ją kuo arčiau odos, staigiu judesiu. Ištraukus, dezinfekuoti žaizdelę. Patartina užsirašyti datą, kada erkė buvo ištraukta. Tirti, ar ištraukta erkė yra borelijų nešiotoja, yra netikslinga, nes gali būti taip, jog erkė nespėjo perduoti ligos sukėlėjų žmogui ir neįmanoma nuspėti, ar infekuotas žmogus susirgs. Galima ir besimptomė boreliozė.

Ar būtina ištraukus erkę kreiptis į šeimos gydytoją?

Nebūtina. Tačiau būtina save stebėti. Mažiausiai mėnesį. Jei šiame tarpsnyje atsirado odos paraudimas erkės įsisiurbimo vietoje ar karščiavimas, galvos, raumenų skausmai ir kt., būtina kuo skubiau kreiptis į savo šeimos gydytoją.
 
Parengta pagal

1. European Centre for Disease Prevention and Control. Infectious disease topics, https://www.ecdc.europa.eu/en/borreliosis-lyme-disease
2. Centers for Disease Control and Prevention. Health topics, https://www.cdc.gov/lyme/
3. Marques AR, Strle F, Wormser GP. Comparison of Lyme Disease in the United States and Europe. Emerg Infect Dis. 2021 Aug;27(8):2017-2024. doi: 10.3201/eid2708.204763. PMID: 34286689; PMCID: PMC8314816.

LAIMO LIGOS METODINĖS REKOMENDACIJOS