Ku (Q) karštligė

KU (Q) KARŠTLIGĖ

Ku (Q) karštligė yra zoonozė, kurios sukėlėjas – ritkesija Coxiella burnetii. Šis sukėlėjas patogeniškas ne tik  gyvūnams, bet ir žmonėms. Ku karštligės klinikinė eiga gali būti įvairių sunkumo formų, kartais gali baigtis mirtimi.

Ligos sukėlėjas ir jo savybės

Sukėlėjas yra dviejų antigeninių fazių: I – randama aplinkoje, II – didelė sukėlėjų koncentracija randama ląstelių kultūrose. C. burnetii  atspari karščiui, išdžiūvimui ir daugeliui dezinfekcinių produktų. Ligos sukėlėjas atsparus išorinės aplinkos veiksniams ir gali plisti vėjo pagalba. Kitas plitimo kelias – per infekuotos sukėlėju erkės įkandimą. Erkės platina ligos sukėlėją tarp laukinių gyvūnų ir naminių atrajotojų. Sukėlėjas plinta ir su erkių ekskrementais.

Paplitimas

Šis ligos sukėlėjas išplitęs visose pasaulio šalyse, išskyrus Naująją Zelandiją, Šiaurės Skandinavijos regioną bei Antarktidą. Didžiausias sergamumas Artimųjų Rytų ir Viduržemio jūros regionuose. Šiaurės Amerikoje ir Europoje buvo išaiškintos natūraliu būdu užsikrėtusios avys, ožkos ir karvės, o iš jų pieno išskirtos C. burnetii.

Ligos sukėlėjo gamtinis rezervuaras – daugiau kaip 60 rūšių graužikų, apie 50 rūšių paukščių ir daugiau kaip 70 rūšių erkių, iš kurių 25 rūšims būdingas transovarinis riketsijų (erkės patelė riketsijas perduoda savo palikuonims per kiaušinėlius) perdavimo kelias. Infekuotos erkės endeminiuose židiniuose užkrečia naminius gyvūnus, kurie gali sirgti lėtine ligos eiga ir ilgai (2–3 metus) išskirti riketsijų į aplinką su fekalijomis, pienu, vaisiaus vandenimis. Todėl endeminiuose židiniuose infekcijos šaltinis žmonėms yra naminiai gyvuliai.

2022 m. 25 Europos Sąjungos valstybės narės pranešė apie 719 patvirtintų Ku karštligės atvejų, sergamumas siekė 0,17 atv. 100 tūkst. gyv. (2021 m. – 0,11 atv. 100 tūkst. gyv.). Didžiausi sergamumo rodikliai buvo stebimi Vengrijoje (0,69 atv. 100 tūkst. gyv.), Ispanijoje (0,64 atv. 100 tūkst. gyv.) ir Kroatijoje (0,57 tv. 100 tūkst. gyv.). 2022 m. Ku karštligės atvejai buvo registruojami ištisus metus, tačiau daugiausiai atvejų registruota balandžio–rugpjūčio mėn. 2022 m. žmonių sergamumas Ku karštlige padidėjo lyginant su 2020–2021 pandemijos metais, tačiau buvo panašus į priešpandeminį laikotarpį. Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje ir Ispanijoje registruoti atvejai sudarė 78,2 proc. visų Q karštligės atvejų. Kroatijoje buvo registruotas Ku karštligės protrūkis (20 patvirtintų atvejų).

Nustatyta, kad 2018–2022 m. serologiškai teigiamų galvijų mėginių procentas svyravo priklausomai nuo mėginių paėmimo laiko ir aplinkybių (2022 m. siekė 11,4 proc. avių, 17,9 proc. ožkų, galvijų 2,8 proc.).

Užsikrėtimo būdai

Žmonių užsikrėtimas C. burnetii siejamas su ligos paplitimu atrajotojų bandose bei žmonių kontaktu su šiais gyvūnais. Dažniausiai žmonės užsikrečia nuo sergančių avių, ožkų  ir galvijų tiesioginio sąlyčio būdu, taip pat vartodami sergančių naminių gyvulių pieną ir mėsą. Dažnai užsikrečiama aerogeniniu būdu (įkvėpus) per užkrėstų pašarų dulkes. Sausose dulkėse bakterijos gali išgyventi mėnesius, todėl žmonės užsikrečia per kvėpavimo takus, kontaktuodami su gyvulių vilna, plaukais, šiaudais ar šienu. Kartais užsikrečiama transmisiniu būdu (sukėlėjus perneša įsisiurbę nariuotakojai), įsisiurbus erkėms.
Didžiausia rizika susirgti Ku karštlige kyla ūkininkams, skerdyklų darbuotojams, veterinarijos gydytojams, asmenims, dirbantiems su vilna.

Komplikacijos

Labai retais atvejais (apie 1 proc.) Ku karštligė pereina į lėtinę ligos formą, trunkančią keletą metų. Lėtinės Ku karštligės simptomu gali būti endokarditas (širdies vidinio dangalo (endokardo) uždegimas), kuris, jei negydomas, gali tapti mirties priežastimi. Kitos komplikacijos – hepatitas (kepenų uždegimas) bei osteomielitas (kaulų ir kaulų čiulpų uždegimas).

Klinika

Inkubacinis periodas paprastai trunka 2–3 sav. Pažymima, kad daugiau kaip pusė atvejų yra besimptomiai. Žmonėms Ku karštligė pasireiškia ūmine ar lėtine ligos forma. Sergant ūmia forma būdinga ūmi pradžia, pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmas,  kai kuriais atvejais išsivysto pneumonija. Kiti simptomai gali būti nuovargis, naktinis prakaitavimas, svorio kritimas, sąnarių skausmai, pykinimas, vėmimas. Kai kurie simptomai, pvz. nuovargis, gali būti ilgalaikis. Dažnai lėtinės formos yra lydimos komplikacijų.

Diagnostika

Ku karštligė diagnozuojama tiriant paciento kraują imunologiniais tyrimo metodais.

Gydymas

Ku karštligė veiksmingai gydoma antibiotikais. Lėtinės formos Ku karštligę išgydyti sunkiau, todėl paprastai reikalingas ilgesnis gydymo antibiotikais kursas.

Profilaktika

Siekiant stabdyti infekcijos plitimą, gyvūnai gali būti vakcinuojami. Užkrėstų bandų vaikingas pateles rekomenduojama atskirti nuo kitų gyvūnų, o gimus jaunikliams, placentą sudeginti ar užkasti. Taip pat asmenims, kontaktuojantiems su gyvuliais, rekomenduojama laikytis atsargumo priemonių ir higienos – saugotis užsikrėtimo kontaktiniu būdu ir per dulkes, naudoti pirštines ir kaukes, plauti ir dezinfekuoti rankas.  Pieną patartina gerti tik pasterilizuotą.
Endeminiuose regionuose taikoma vakcinacija rizikos grupių asmenims.

Parengta pagal:

https://www.ecdc.europa.eu/en/q-fever/facts   

https://www.cdc.gov/q-fever/hcp/clinical-signs/index.html  

https://www.ecdc.europa.eu/sites/default/files/documents/AER-Q-fever-2019.pdf  

https://www.ecdc.europa.eu/sites/default/files/documents/EFS2_8442.pdf