Klonorchozė

Klonorchozė yra parazitinis susirgimas, kurį sukelia plokščiosios kirmėlės Clonorchis sinensis, kitaip dar vadinamos Kinijos kepeninėmis siurbikėmis arba Kinijos dviburnėmis. Ligos pasireiškia pykinimu, pilvo skausmu, viduriavimu, vidurių užkietėjimu, karščiavimu, kepenų padidėjimu gelta (odos pageltimu).

Sukėlėjo morfologija

C. sinensis yra 10–25 x 3–5 mm dydžio, pailgo lapelio formos. Turi siurbtukus, kuriais prisitvirtina prie gleivinės paviršiaus. Nuo parazitų sugebėjimo prisisiurbti prie gleivinės ir kilo siurbikių pavadinimas. Suaugusios ir subrendusios siurbikės išskiria kiaušinėlius, kurie su išmatomis patenka į aplinką. Šie parazitai pasižymi dideliu vislumu, per dieną viena siurbikė išskiria apie 2000 kiaušinių. Kiaušiniai yra maži, gelsvai rudos spalvos, ovalo formos, 28–35 μm ilgio ir 12–19 μm pločio.

Parazito vystymosi ciklas

Parazito vystymosi ciklas vyksta keičiant šeimininkus. Galutinio šeimininko organizme visada parazituoja tik suaugusios siurbikės, tarpinio šeimininko – lervinės siurbikių stadijos. Galutiniai šeimininkai (žmonės, laukiniai ir naminiai žinduoliai, mintantys žuvimi) su išmatomis į aplinką išskiria parazito kiaušinėlius. Kad parazito vystymasis vyktų toliau, kiaušinėliai turi patekti į gėlą vandenį. Patekusius į vandenį kiaušinėlius praryja moliuskai, tarpiniai parazitų šeimininkai. Žinomos kelios rūšys moliuskų, kurie gali būti šio parazito tarpiniai šeimininkai. Moliusko organizme iš kiaušinėlio išsilaisvina lerva, kuri per 4–6 mėnesius virsta cerkarija – lerva, turinčia uodegėlę ir pasižyminčia dideliu skvarbumu. Šios lervos išeina iš moliusko organizmo, patenka į vandenį ir per odą bei žiaunas aktyviai prasiskverbia į gėlavandenių žuvų organizmą, antrą tarpinį parazito šeimininką (žinomadaugiau nei 100 rūšių gėlavandenių žuvų, galinčių būti tarpiniais šio parazito šeimininkais. Daugelis žuvų rūšių priklauso Karpinių šeimai). Žuvų odoje, raumenyse, vidaus organuose susidaro 0,24–0,34 mm skersmens cistos, plika akimi nematomos pūslelės, kuriose per 6 savaites subręsta invazinės lervos, galinčios užkrėsti galutinius šeimininkus, taip pat ir žmones.

Infekcijos šaltinis

Infekcijos šaltinis yra žmogus, naminiai ir laukiniai žinduoliai, kurie su išmatomis išskiria parazitų kiaušinėlių. Siurbikės žmogaus tulžies latakuose gali išgyventi iki 50 metų.

Užsikrėtimo būdai

Žmogus užsikrečia valgydamas invazinėmis lervomis užsikrėtusias žalias, džiovintas, rūkytas ar termiškai nepakankamai apdorotas žuvis. Žmogaus organizme, vykstant virškinimui, lervos išsilaisvina iš cistų ir migruoja per tulžies latakus į tulžies pūslę. Per mėnesį parazitai suauga, subręsta ir pradeda išskirti kiaušinėlius, kurie nusėda tulžies pūslėje. Tulžiai išsiskiriant į žarnyną, kartu patenka ir parazito kiaušinėlių, kurie su išmatomis pasišalina į aplinką.

Paplitimas

Susirgimas plačiai paplitęs Tolimuosiuose Rytuose ir Pietų Azijos šalyse (Kinijoje, Indokinijoje, Korėjoje, Japonijoje, Tailande, Taivane, Vietname, Indonezijoje, Filipinuose, Laose ir Kambodžoje). Kitose pasaulio šalyse galimi įvežtiniai atvejai (iš imigrantų iš Azijos).

Klinika

Ligos klinika priklauso nuo žmogaus organizme parazituojančių siurbikių skaičiaus, žmogaus organizmo imuninės sistemos. Klinikinė eiga gali būti lengva ar visai neišreikšta. Simptomai atsiranda, kai sukėlėjai patenka į tulžies latakus. Simptomai pasireiškia maždaug 10–30 dienų po užkrėstos žuvies vartojimo ir išlieka mažiausiai 2–4 savaites.Ligos pradžioje, esant ūmiai ligos stadijai, sumažėja apetitas, gali atsirasti viduriavimas, pilvo skausmai, pykinimas, alerginiai odos bėrimai, gelta, karščiavimas. Kraujyje padaugėja eozinofilų (10–40 proc.). Ligai perėjus į lėtinę stadiją, atsiranda skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku bei skrandžio srityje, galvos svaigimas, pykinimas, išryškėja didelė eozinofilija, kartais – mažakraujystė. Gali vystytis sunkios komplikacijos: kepenų, dvylikapirštės žarnos, kasos uždegimas.

Profilaktika

• Maistui naudoti tik gerai termiškai apdorotas gėlavandenes žuvis.
• Lervos, esančios žuvų raumenyse, žūsta jas verdant 15–20 minučių. Temperatūra žuvies viduje turi pasiekti daugiau nei 63 °C.
• Žuvis galima padaryti nekenksmingas jas tinkamai užšaldžius:  ≤ - 20 °C temp. išlaikius 7 dienas arba  ≤ - 35 °C temp. 15 valandų.

Informacijos šaltinis

https://www.who.int/news-room/questions-and-answers/item/neglected-tropical-diseases-clonorchiasis

https://www.cdc.gov/dpdx/clonorchiasis/index.html