Kapiliariazė

Kapiliariazė yra parazitinis susirgimas, kurį sukelia Capillaria philippinensis, Capillaria hepatica, Capillaria aerophila apvaliosios kirmėlės. C. philippinensis sukelia žarnyno kapiliariazę, C. hepatica – kepenų kapiliariazę, C. aerophila – plaučių kapiliariazę. Žmonės šia liga serga labai retai. Negydant liga gali baigtis mirtimi.

Sukėlėjai

C. philippinensis yra 2,3–4,3 mm, C. hepatica – 24–78 mm, C. aerophila – 15–32 mm ilgio plonos, apvalios kirmėlės, kurios virsta patinėliais ir patelėmis. Patelės po apvaisinimo išskiria pailgos formos kiaušinėlius, kuriems subrendus iš jų išsirita mažos lervutės (savo forma panašios į suaugusias kirmėles).

Parazitų vystymosi ciklai

C. philippinensis vystymosi ciklas vyksta dalyvaujant dviem šeimininkams: tarpiniai šeimininkai – žuvys, galutiniai šeimininkai – žmonės. Suaugusios kirmėlės gyvena žmogaus žarnyne. Jos išskiria kiaušinėlius, kurie su išmatomis patenka į aplinką ir per 5–10 dienų subręsta. Į vandenį patekusius kiaušinėlius praryja žuvys, kurių žarnyne iš kiaušinėlio išsiritusios lervos per žarnos sienelę migruoja į žuvies audinius. Užsikrėtusi žuvis tampa pavojinga žmonėms.

C. hepatica vystymosi ciklas vyksta vieno šeimininko organizme. Tipiniai šeimininkai yra graužikai (pvz., žiurkės), tačiau užsikrėsti gali laukiniai ir naminiai mėsėdžiai (pvz., lapės, šunys, katės), kiškiai, kiaulės, primatai ir žmonės. Suaugusios kirmėlės gyvena kepenyse ir čia išskiria šimtus kiaušinėlių. C. hepatica pasižymi dideliu vislumu, pvz., vieno graužiko kepenyse gali būti virš 900 tūkst. kiaušinėlių. Gyvūnui kritus, jo organizmas suyra arba jį suėda plėšrūnai. Nesubrendę kiaušinėliai patenka į gyvūno žarnyną, tačiau infekcijos nesukelia. Jie iš žarnyno su išmatomis patenka į dirvožemį ar vandenį, kur subręsta ir tampa pavojingi. Natūraliomis sąlygomis kiaušinėlių brendimas vyksta lėtai ir gali užtrukti nuo 6 savaičių iki 5 mėnesių.

C. aerophila vystymosi ciklas vyksta vieno šeimininko organizme. Šių sukėlėjų randama lapių, šunų, kačių ir kitų mėsėdžių gyvūnų organizme. Suaugusios kirmėlės gyvena plaučiuose, kur išskiria kiaušinėlius. Kiaušinėliai bronchais kyla kosint iki ryklės,  nuryti patenka į žarnyną, o su išmatomis į aplinką. Per 5–7 savaites kiaušinėliai subręsta. Aplinkoje išlieka gyvybingi apie metus. Subrendusias kiaušinėliais gali užsikrėsti gyvūnai ir žmonės.

Infekcijos šaltinis

Žarnyno kapiliariazės šaltinis yra sergantis žmogus, kuris su išmatomis išskiria C. philippinensis kiaušinėlius. Kepenų kapiliariazės infekcijos rezervuaras yra graužikai bei kiti užsikrėtę gyvūnai. Plaučių kapiliariazės infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, užsikrėtę gyvūnai, su išmatomis platinantys C. aerophila kiaušinėlius.

Užsikrėtimo būdai

Žarnyno kapiliariaze žmogus užsikrečia valgydamas žalias ar nepakankamai termiškai apdorotas užkrėstas žuvis. Lervos, patekusios į žmogaus žarnyną, netrukus virsta suaugusiomis kirmėlėmis, kurios išskiria kiaušinėlius. Kartais C. philippinensis kiaušinėliai būdami žmogaus žarnyne subręsta, iš jų išsirita lervos, jos užauga ir toliau gyvena žmogaus žarnyne. Tai vadinama autoinfekcija. Dėl autoinfekcijos žmogaus žarnyne gali parazituoti labai daug kirmėlių.

Kepenų kapiliariaze žmogus užsikrečia prarijęs subrendusių C. hepatica kiaušinėlių, esančių ant maisto produktų, vandenyje, nuo nešvarių rankų ir kt. Kiaušinėliai, patekę į žarnyną, suyra. Iš jų išsirita lervos, kurios per gleivinės kapiliarus patenka į kraują ir kepenis. Kepenyse lervos per 3–4 savaites suauga, o apvaisintos patelės išskiria kiaušinėlius. Kirmėlės kepenyse gyvena apie 30–40 dienų, vėliau žūsta.

Plaučių kapiliariaze žmogus užsikrečia prarijęs subrendusius kiaušinėlius, kurių yra aplinkoje. Žarnyne lervos, išsilaisvinusios iš kiaušinėlių, per žarnos gleivinės kapiliarus patenka į kraują, migruoja į plaučius. Lervos plaučiuose per 40 dienų suauga ir apvaisintos patelės išskiria kiaušinėlius.

Paplitimas

Žarnyno kapiliariazė – endeminė liga Filipinuose, Tailande. Pavieniai atvejai registruojami kitose Rytų ir Pietryčių Azijos šalyse, keletas atvejų užregistruota šiaurinėje Egipto dalyje.

Kepenų kapiliariazė žmonėms registruojama retai, nors C. hepatica sukėlėjas yra plačiai paplitęs laukinėje gamtoje. Žmonių atvejai yra registruojami visuose žemynuose, išskyrus Australiją.

Plaučių kapiliariazė žmonėms diagnozuojama labai retai. C. aerophila sukėlėjai aptinkami vidutinio ir tropinio klimato zonose, visuose žemynuose (išskyrus Australiją). Europoje ir Šiaurės Amerikoje naminių šunų ir kačių užkrėtimo lygis paprastai yra mažesnis nei 10 proc., laukinių lapių užsikrėtimas gali siekti  net 74–88 procentų.

Klinika

Sergant žarnyno kapiliariaze pasireiškia pilvo skausmas, vandeningas viduriavimas, pykinimas, vėmimas, kūno svorio kritimas. Išsivysčius autoinfekcijai, sutrinka maisto medžiagų įsisavinimas, vystosi išsekimas, galima mirtis.

Sergant kepenų kapiliariaze pasireiškia karščiavimas (iki 40 ℃), šaltkrėtis, pilvo skausmas kepenų srityje, svorio kritimas, apetito sumažėjimas. Ji sukelia kepenų padidėjimą ir eozinofiliją (kraujo kūnelių eozinofilų padaugėjimą). Ligai progresuojant, vystosi kepenų uždegimas, nekrozė, ascitas (skysčio kaupimasis pilvaplėvės ertmėje). Kepenų funkcijos sutrikimas gali sukelti išsekimą ir netgi mirtį.

Sergant plaučių kapiliariaze atsiranda kosulys, karščiavimas, dusulys, kraujas seilėse, taip pat pasireiškia eozinofilija kraujyje. Gali vystytis nosies gleivinės, trachėjos, bronchų, plaučių uždegimas, mažakraujystė, išsekimas.

Profilaktika

• Laikytis asmeninė higienos, plauti rankas prieš gaminant ar vartojant maistą, pasinaudojus tualetu.
• Nekišti nešvarių daiktų bei pirštų į burną.
• Vaisius, uogas, daržoves valgyti nuplautas.
• Negerti vandens iš atvirų telkinių, maisto gamybai, daržovių, vaisių, uogų plovimui naudoti virintą vandenį.
• Saugoti vandens telkinius ir dirvožemį nuo teršimo žmonių ir gyvūnų išmatomis.
• Nesimaudyti nešvariuose vandens telkiniuose.
• Endeminėse šalyse maisto ruošai naudoti tik gerai termiškai paruoštą žuvį bei kitas vandens gėrybes.  
• Netinkamas žuvies užšaldymas, sūdymas, marinavimas ar džiovinimas nepadaro jų nekenksmingų, audiniuose esančios lervos išlieka gyvybingos. Lervos, esančios žuvų raumenyse, žūsta žuvis:
  • verdant 15–20 min. (žuvies gabaliukai turi būti ne didesni kaip 5 cm),
  • kepant 20–25 min., kai gabaliukų dydis ne didesnis nei 2 cm. Pyragus su žuvies įdaru kepti ne trumpiau kaip valandą,
  • užšaldant -40°C temperatūroje ir išlaikant 7 val. arba -28°C – 32 val. (temperatūra turi būti pasiekta visame žuvies gabale).
• Žalios žuvies dorojimui turėti atskirus įrankius, lenteles, kad lervos nepatektų ant stalo, švarių indų, paruošto vartojimui maisto.
• Neragauti žalio žuvies faršo.

Informacijos šaltinis

https://www.cdc.gov/dpdx/intestinalcapillariasis/index.html

https://www.cdc.gov/dpdx/hepaticcapillariasis/index.html

https://www.parasitetesting.com/Capillaria-aerophila