Kampilobakteriozė
KAMPILOBAKTERIOZĖ
Užkrečiamosios ligos apibrėžimas
Kampilobakteriozė (lot. Campylobacteriosis) yra ūmi, bakterinė, per maistą plintanti užkrečiamoji liga, kurią sukelia Campylobacter bakterijos. Kampilobakteriozė yra zoonozė, t. y. liga, perduodama žmonėms nuo gyvūnų ar gyvūninės kilmės produktų.
Užkrečiamosios ligos paplitimas
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kampilobakteriozę įvardija kaip vieną dažniausių bakterinių žarnyno infekcijų. Pasaulyje sergamumas kampilobakterioze sudaro 5–14 proc. ūmių žarnyno infekcijų. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, kampilobakteriozė yra dažniausiai registruojama žarnyno užkrečiamoji liga iš visų registruotų zoonozių Europos Sąjungoje. 2023 m. užregistruota 148 181 patvirtintų kampilobakteriozės atvejų, tai yra 45,7 atvejų 100 000 gyventojų. 2023 m. Europos Sąjungoje užfiksuoti 229 kampilobakteriozės protrūkiai, kuriuose susirgo 1174 žmonės. Nors bendras protrūkių skaičius sumažėjo, palyginti su 2022 m. (255 protrūkiai), susirgimų skaičius išaugo, o tai rodo didesnį protrūkių mastą.
Lietuvoje 2013–2019 metais sergamumas kampilobakterioze siekė 35–43 atvejų 100 000 gyventojų. COVID-19 ligos pandemijos metu sergamumas žymiai sumažėjo, tačiau pastaruoju metu vėl auga susirgimų skaičius (2023 m. 23,8 atvejo 100 000 gyventojų). 2024 m. siekė 21,5 atvejo 100 000 gyventojų. Lyginant 2023 m. ir 2024 m. duomenis, Lietuvoje kampilobakteriozės protrūkių skaičius sumažėjo nuo 4 iki 3 protrūkių (1,3 karto).
Dažniausiai susirgimai fiksuojami šiltesniu metų laiku, kai padidėja rizika vartoti blogai termiškai apdorotą maistą, ypač mėsą.
Kampilobakteriozė sudaro didelę su kelionėmis susijusių žarnyno infekcijų dalį. Visiems keliautojams kyla pavojus užsikrėsti, tačiau vaikams iki 5 metų, suaugusiems ≥65 metų ir žmonėms su imunodeficitu rizika yra didesnė. Didžiausia rizika užsikrėsti kampilobakterize ten, kur nesaugiai tvarkomas maistas ir netinkamos sanitarinės sąlygos.
Užkrečiamosios ligos sukėlėjas ir jo savybės
Kampilobakteriozę sukelia gramneigiamos, lenktos mikroaerofilinės Campylobacteriacae šeimos bakterijos. Išskirta 18 Campylobacter rūšių, tačiau daugumą infekcijų sukelia C. jejuni, C. coli, C. fetus, C. upsakiensis.
Kampilobakterijos yra gana jautrios aplinkos sąlygoms: saulės šviesai, aukštai temperatūrai, taip pat sausai aplinkai. Kampilobakterijos ilgiau išlieka drėgnoje aplinkoje, ypač esant šaltai temperatūrai (pvz., šaldytuvuose ir šaldikliuose). Esant 4 °C, jos gali išgyventi kelias dienas ar net savaites, tačiau kambario temperatūroje jų išgyvenimo laikas yra trumpesnis. Nors kampilobakterijos gali išgyventi šaldytuve, šaldymas (užšaldymas) gali jas nužudyti.
Kampilobakterijos yra jautrios šilumai – karštis jas greitai sunaikina. Pakanka 70 °C temperatūros 1–2 minutes, kad jos būtų sunaikintos. Šios bakterijos yra jautrios džiovinimui ir deguoniui. Kampilobakterijos yra jautrios daugeliui dezinfekcinių priemonių, todėl, tinkamai dezinfekuojant paviršius, jas galima efektyviai sunaikinti.
Užkrečiamosios ligos šaltinis
Kampilobakteriozės dažniausiai plinta per gyvūninės kilmės produktus, ypač per užterštą paukštieną. Kampilobakterijos plačiai paplitusios daugumoje šiltakraujų gyvūnų organizmų tokių kaip naminiai paukščiai, galvijai, kiaulės, avys ir stručiai, taip pat ir kates, ir šunis. Bakterijų randama ir vėžiagyviuose.
Užkrečiamosios ligos plitimo būdai ir užkrečiamumas
Pagrindinis kampilobakteriozės perdavimo būdas yra kampilobakterijomis užterštas maistas, ypač nepakankamai termiškai apdorota vištiena, taip pat kampilobakterijomis užterštas vanduo ar pieno produktai, dažniausiai pagaminti iš nepasterizuoto pieno. Rečiau užsikrečiama nuo sąlyčio su naminiais gyvūnais, ypač kačiukais ir šuniukais, bei kitais naminiais gyvūnais (pvz., karvėmis, naminiais paukščiais). Iš žmogaus žmogui sąlyčio būdu kampilobakterija perduodama retai. Infekcinė dozė yra maža; <500 organizmų gali sukelti ligas.
Užkrečiamosios ligos klinika (slaptasis periodas, simptomai, komplikacijos)
Ligos slaptasis laikotarpis trunka 2–5 dienas, bet gali svyruoti nuo 1 iki 10 dienų.Liga pasižymi viduriavimu (dažnai su krauju), pilvo skausmu, karščiavimu, pykinimu ir vėmimu, silpnumu, nuovargiu. Simptomai paprastai praeina per 7 dienas. Gali pasireikšti sunkesnė ligos forma, kuriai būdinga dehidratacija, kraujo infekcija arba simptomai, imituojantys ūminį aklosios žarnos kirmėlinės ataugos uždegimąar lėtinį storosios žarnos uždegimą.
Profilaktinės priemonės
Siekiant apsisaugoti nuo šios infekcijos, svarbu laikytis šių profilaktikos priemonių:
1. tinkamai tvarkyti žalią mėsą ir jos produktus:
- nedelsiant įdėti iš parduotuvės parsineštą maistą į šaldytuvą, siekiant išvengti jame esančių bakterijų dauginimosi;
- sušaldytą mėsą atitirpinti šaldytuve;
- mėsą šaldytuve laikyti taip, kad jis nesiliestų su kitu maistu arba skystis nuo žalios mėsos nenuvarvėtų į vartojimui paruoštą maistą;
- kruopščiai nuplauti po tekančiu karštu vandeniu su indų plovikliu peilį, lentelę, kitus virtuvės įrankius bei rankas po žalios mėsos apdorojimo, norint išvengti kryžminės kito maisto taršos;
- pakankamai gerai išvirti, iškepti mėsą ir jos produktus. Prieš vartojant šį maistą įsitikinti ar nebėga rausvas skystis;
2. tinkamai tvarkyti kiaušinius ir jų produktus:
- maistui vartoti tik šviežius kiaušinius;
- kiaušinius laikyti tik šaldytuve;
- nevartoti suskilusių ar nešvarių kiaušinių;
- visada nusiplauti rankas po kiaušinių tvarkymo;
- vartoti tik gerai išvirtus ar iškeptus kiaušinius. Tinkamai šiluminio apdoroto kiaušinio trynys neturi būti skystas ar minkštas;
- išvirtus ar keptus kiaušinius suvartoti nedelsiant. Nelaikyti šiltų kiaušinių daugiau nei 2 valandas kambario temperatūroje;
- vengti maisto su žaliais kiaušiniais, ypatingai namuose gamintų ledų, kremo, plakto trynio su cukrumi. Pramonės įmonėse šie maisto produktai gaminami iš pasterizuotų kiaušinių, todėl jie yra saugūs;
3. nevartoti žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, vištienos, žalių kiaušinių, nepasterizuoto ar nevirinto pieno;
4. nesuvalgytą maistą laikyti šaldytuve, o prieš vartojimą pakartotinai pakaitinti;
5. visada nusiplauti rankas prieš gaminant maistą ir kiekvieną kartą po žalios mėsos dorojimo, pasinaudojus tualetu, po sąlyčio su gyvūnų, ligonių išmatomis;
6. priminti vaikui nusiplauti prieš valgį rankas, ypač, jei jis žaidė su naminiu augintiniu;
7. negaminti maisto sergant, ypač viduriuojant, vemiant, jaučiant pykinimą;
8. tuo pačiu metu netvarkyti žalios mėsos ir negaminti maisto kūdikiui;
9. gerti saugų vandenį: vengti nevirinto ar užteršto vandens, ypač jei nežinomas jo šaltinis ar kokybė. Keliaujant į šalis, kuriose vanduo gali būti užterštas, gerti tik buteliuose parduodamą arba virintą vandenį;
10. vengti vartoti nevirintą pieną ir jo produktus, nes juose gali būti kampilobakterijų;
11. užtikrinti tinkamą ir savalaikę asmens higieną: plautis rankas po sąlyčio su žalia mėsa, gyvūnais ar jų išmatomis.
Kampilobakteriozės susirgimų prevencija grindžiama kontrolės priemonėmis visuose maisto grandinės etapuose – nuo žemės ūkio gamybos ūkyje iki maisto perdirbimo.
Kampilobakterijų paplitimą naminiuose paukščiuose mažinančios priemonės apima sustiprintą biologinį saugumą, kad būtų išvengta kampilobakterijų perdavimo iš aplinkos į paukščių pulką ūkyje. Ši kontrolės galimybė įmanoma tik tada, kai paukščiai laikomi uždarose laikymo sąlygose.
Gera higieninė skerdimo praktika sumažina skerdenų užteršimą išmatomis, tačiau negarantuoja, kad mėsoje ir mėsos produktuose nebus kampilobakterijų. Skerdyklų darbuotojų ir žalios mėsos gamintojų mokymas, kaip tinkamai tvarkyti maistą, yra būtinas, kad užteršimas kampilobakterijomis būtų kuo mažesnis.
Literatūra
https://wwwnc.cdc.gov/travel/yellowbook/2024/infections-diseases/campylobacteriosis#agent
https://nvsc.lrv.lt/public/canonical/1745839552/7555/ŽIL+protrūkių+apžvalga+2024%20-04%20-28.pdf
https://www.ecdc.europa.eu/sites/default/files/documents/EFS2_8442.pdf
https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/campylobacter
https://www.cdc.gov/campylobacter/signs-symptoms/index.html
https://wwwnc.cdc.gov/travel/yellowbook/2024/infections-diseases/campylobacteriosis
https://www.cdc.gov/campylobacter/prevention/index.html
KAMPILOBAKTERIOZĖS METODINĖS REKOMENDACIJOS
Atnaujinimo data: 2025-05-02