Juodligė

Juodligė

Juodligė – ūmi užkrečiamoji žmonių ir gyvulių liga, kurią sukelia bakterija Bacillus anthracis. Žmonės gali susirgti juodlige, jei turi sąlytį su užsikrėtusiais gyvūnais arba užkrėstais gyvūninės kilmės produktais. Juodligė egzistuoja šimtus metų. Ja natūraliai suserga gyvuliai ir žmonės daugelyje pasaulio vietų: centrinėje ir pietvakarių Azijoje, pietų ir rytų Europoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Afrikoje ir kai kuriose Australijos vietose.Juodlige žmogus nuo žmogaus neužsikrečia.

Ligos sukėlėjas

Bacillus anthracis – gramteigiama 5–80 mikrobų ilgio ir 1–1,5 mikronų storio lazdelės pavidalo bakterija, gaminanti sporas, kurios dirvoje gali išsilaikyti dešimtmečius. Ligos sukėlėją atrado ir ištyrė R. Kochas 1876 m.

Kaip užsikrečiama juodlige?

Infekcijos šaltinis yra užsikrėtę gyvuliai: karvės, ožkos, avys, arkliai, rečiau kiaulės. Jei dirvoje yra juodligės sporų, gyvuliai šia liga gali užsikrėsti ėsdami žolę, gerdami vandenį. Dažniausiai gyvuliai suserga vasarą, kai sausrų metu ėsdami sudžiūvusią, aštrią, prie dirvožemio prigludusią žolę, pažeidžia žarnyno epitelį.

Gyvuliai dažniausiai suserga žarnyno juodlige. Sukėlėjas gausiai išskiriamas į aplinką kraujingai viduriuojant, taip pat su kraujingomis išskyromis iš nosies ir snukio. Vegetacinės sukėlėjų formos aplinkoje virsta sporomis. Gyvulio buvimo vietoje užteršiama aplinka, kurioje gali užsikrėsti ne tik gyvuliai, bet ir žmonės.

Nuo sergančių gyvulių užsikrečia jų prižiūrėtojai, skerdyklų, odos, kailių perdirbimo įmonių darbininkai. Dažniausiai užsikrečiama tiesioginio kontakto su sergančiais gyvuliais ar jų žaliavomis būdu, t. y. teikiant veterinarijos pagalbą, lupant ar išdirbant gyvulio odą, dorojant mėsą, kerpant vilną ir kt. Kartais užsikrečiama vartojant blogai išvirtą sirgusio gyvulio mėsą ir pieną. Retkarčiais užsikrečiama per orą su dulkėmis, ypač karšiant vilnas ir išdirbant kailius. Žmonės užsikrečia juodlige, kai į organizmą patenka sporų. Kai juodligės sporos patenka į organizmą, jos gali būti „aktyvuotos“. Tada bakterijos gali daugintis, plisti organizme, gaminti toksinus ir sukelti sunkią ligą.

Dar vienas galimas užsikrėtimas juodlige yra bioteroristinio išpuolio atveju (pašto siuntų tvarkymas su juodligės milteliais, darbas kariuomenėje ir pagalba reaguojant į ekstremalias situacijas). 2001 m.bioteroristiniai išpuoliai JAV, panaudojant B. antracissporas,pabrėžė biologinių agentų panaudojimo grėsmės galimybes. Buvo išsiųsti laiškai su juodligės sporų milteliais, nuo kurių užsikrėtė 22 asmenys, iš jų 12 pašto darbuotojų, 5 žmonės mirė.

Ligos simptomai
Skiriamos keturios juodligės formos:

Odos forma – pati dažniausia juodligės forma. Šia forma paprastai užsikrečiama per įbrėžtą, įpjautą odą, kuomet juodligės sporos patenka į žaizdelę. Atviroje kūno vietoje, ant kurios pateko infekcijos sukėlėjas, dažniausiai ant rankos, kaklo ar veido, atsiranda raudona niežtinti dėmelė. Jos vietoje vėliau iškyla gelsvai rausvo skysčio pritvinkusi pūslytė. Pūslytei plyšus atsiranda opelė, kuri per 2–6 dienas pasidengia tamsiu šašu. Oda aplink opelę patinsta, tačiau neparausta, jos neskauda. Padidėja arčiausiai opelės esantys limfmazgiai. Kūno temperatūra pakyla iki 39–40 ºC, krečia šaltis, skauda galvą. Odos formos juodligė greitai išgydoma, ji mažiausiai pavojinga iš visų juodligės formų.
Injekcinė juodligė –2009–2010 m. Šiaurės Europoje švirkščiamųjų narkotikų vartotojams, vartojantiems heroiną, buvo nustatyta injekcinė juodligė. Injekcinė juodligė panaši į odos juodligę ir sukelia infekciją giliai po oda arba raumenyse, į kuriuos buvo švirkščiamas narkotikas. Pacientams pasireiškia sunki minkštųjų audinių infekcija, pasireiškianti patinimu, odos paraudimu ir didelėmis mėlynėmis injekcijos vietoje. Dauguma pacientų suserga sepsiu (kai infekcija išplinta ir apima net nepažeistus, toliau nuo pirminio infekcijos židinio esančius audinius).
Plaučių juodligė gali būti pirminė, kai žmogus tiesiogiai įkvepia daugybę ore esančių sporų arba antrinė – odos juodligės komplikacija. Dažniausiai suserga tie žmonės, kurie dirba su infekuotais gyvūnais arba užkrėstais infekuotų gyvūnų produktais. Eiga labai sunki, būdinga aukšta temperatūra, krūtinės skausmas, dusulys, galvos svaigimas, pykinimas, didelis nuovargis. Atkosima daug skreplių. Ši juodligės forma – sunkiausia. Infekcija išsivysto per savaitę po užsikrėtimo, tačiau gali užtrukti iki 2 mėnesių.Negydant tik apie 10–15 proc. plaučių juodlige susirgusių pacientų išgyvena. Tačiau taikant ankstyvą gydymą antibiotikais išgyvena apie 55 proc. pacientų.
Žarnyno juodlige užsikrečiama per maistą arba ji pasireiškia kaip odos juodligės komplikacija. Eiga taip pat labai sunki: aukšta temperatūra, stipri intoksikacija, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas gleivingu skysčiu su kraujo priemaiša, skrandžio skausmas. Pilvas išsipučia. Jei liga negydoma, prasideda kraujo užkrėtimas.

Plaučių ir žarnyno juodligės formos yra sunkios ir dažnai gali būti mirtinos. Negydant odos juodligės, galimi mirties atvejai (miršta apie 5 proc. susirgusiųjų).

Juodligės inkubacinio periodo trukmė priklauso nuo infekcinės dozės ir infekcijos patekimo kelio ir gali varijuoti nuo 1 dienos iki 8 savaičių. Dažniausiai plaučių juodligės simptomai atsiranda praėjus 48 val. po sąlyčio su ligos sukėlėju, odos ir žarnyno juodligės simptomai – po 1–7 d. Plaučių juodlige sergantis žmogus neužkrečia kito žmogaus. Ja užsikrečiama tiktai tiesiogiai įkvėpus sporų. Odos juodligės atveju yra labai nedidelė rizika tiesioginei infekcijai.
Juodligės profilaktika ir gydymas

Yra vakcina nuo juodligės žmonėms (Lietuvoje neregistruota), tačiau ji masinei imunizacijai nerekomenduojama. Ši vakcina yra rekomenduojama asmenims, kurie turi didesnę riziką susirgti juodlige (pvz., dirbant odos gamykloje, kariniuose daliniuose, laboratorijos darbuotojai, dirbantys su šiais sukėlėjais).

Juodligės profilaktikai svarbios veterinarinės-sanitarinės profilaktikos priemonės:

tinkama nuo šios ligos nugaišusių gyvulių maitos priežiūra ir nukenksminimas sudeginant;
nuo juodligės nugaišusių gyvulių kapinynų registravimas ir apsauga;
kasinėjimo, statybos darbų kontrolė, kad nebūtų atkasti ankstesni juodligės židiniai;
gyvulių, laikomų buvusiuose juodligės židiniuose, skiepijimas;
užkrato bei užkrėstos teritorijos nukenksminimas.

Juodligė gydoma antibiotikais. Sėkmingas gydymas priklauso nuo ankstyvo ligos atpažinimo.

Informacijos šaltiniai:

ŽMONIŲ JUODLIGĖS ETIOLOGIJA, EPIDEMIOLOGIJA, KLINIKA, DIAGNOSTIKA, GYDYMO PRINCIPAI IR PROFILAKTIKA

Atnaujinimo data: 2024-06-07