Izosporozė

Izosporozė (arba cistoizosporozė) – žarnyno infekcija, kurią sukelia parazitiniai Cystoisospora belli (dar vadinami Isospora belli) pirmuonys. Liga sveikiems asmenims paprastai pasireiškia lengvais, trumpalaikiais negalavimais, tačiau asmenims su silpnu imunitetu, užsikrėtusiems ŽIV, sergantiesiems AIDS, gali pasireikšti sunkia klinika ar baigtis mirtimi.

Sukėlėjas

I. belliyra vienaląsčiai patogeniniai žarnyno pirmuonys, priklauso Sarcocystidae šeimai, Cyclospora genčiai. Tai yra pirmuonys, kurie dauginasi plonosios žarnos epitelio ląstelėse. I. belli gyvybinio ciklo metu pereina kelias vystymosi formas (oocistas, sporozoitus, merozoitus, trofozoitus ir gametocitus). Vystymosi ciklas yra sudėtingas, jis vyksta žarnyno gleivinės ląstelėse. Pirmuonys žarnos gleivinės ląstelėse dauginasi nelytiniu ir lytiniu keliu. Galutinis rezultatas yra susiformavusios oocistos, kurios su išmatomis patenka į aplinką ir ją užteršia.

Infekcijos šaltinis

Sergantis žmogus yra vienintelis I. belli infekcijos šaltinis. Užsikrėtęs žmogus su išmatomis išskiria nesubrendusias parazitų oocistas, kurios aplinkoje per 1–4 dienas subręsta ir tampa pavojingos. Oocistos turi storą apvalkalą, todėl gali išlikti gyvybingos aplinkoje daugiau nei metus.

Užsikrėtimo keliai

Žmogus užsikrečia, kai subrendusios oocistos per burną patenka į žarnyną, vartojant užterštą maistą, vandenį ar per nešvarias rankas.

Paplitimas

Liga registruojama visame pasaulyje, bet labiausiai paplitusi tropinio ir subtropinio klimato šalyse: Pietų Afrikoje, Pietų Amerikoje, Pietvakarių Ramiojo vandenyno salose. Pietų Amerikoje ligos paplitimas svyruoja nuo 0,1% iki 1,8 proc. Nusilpęs imunitetas, prasta mityba ir bloga higiena yra rizikos veiksniai, didinantys užsikėtimo galimybę. Šia liga dažniau užsikrečia AIDS sergantys žmonės. Izosporozė dažnai registruojama asmenims, keliaujantiems po tropines šalis, todėl liga įvardijama kaip keliautojų diarėja (viduriavimas).

Ligos simptomai

Asmenys, turintys stiprią imuninę sistemą, užsikrėtę izosporoze, gali neturėti jokių ligos pažymių, nors jų išmatose galima rasti sukėlėjų kelerius mėnesius arba metus. Kai kuriems asmenims simptomai būna lengvi ir trumpalaikiai. Liga prasideda praėjus 3–14 dienų po užsikrėtimo. Dažniausias ligos simptomas yra negausus viduriavimas, rečiau – pilvo skausmas, nedidelis karščiavimas, galvos skausmas, bendras negalavimas, vėmimas. Simptomai gali trukti apie savaitę. Išmatos yra vandeningos, riebios/riebaluotos?, nemalonaus kvapo. Žmonės, kurių imunitetas nusilpęs, gali patirti stiprų viduriavimą, kuris gali sukelti silpnumą, anoreksiją ir svorio kritimą. Gali atsirasti pilvo skausmas, mėšlungis, apetito praradimas, pykinimas, vėmimas ir karščiavimas. Šie simptomai gali trukti nuo kelių savaičių ar mėnesių. Esant lėtinei infekcijai, gali vystytis malabsorbcija (nepakankamas maisto medžiagų įsisavinimas). Asmenims su pažeistu imunitetu, AIDS ligoniams liga gali tęstis daug ilgiau (nuo 17 iki 30 metų), simptomai labiau išreikšti, galimos komplikacijos (dehidratacija, kepenų pakenkimas, tulžies latakų pažeidimai).

Profilaktika

• Rankų higiena yra pagrindinė nespecifinės profilaktikos priemonė. Rankas reikia plauti tekančiu vandeniu su muilu, ne trumpiau 20 sekundžių.
• Rankas reikia plauti: prieš maisto ruošimo, prieš valgant, prieš ir po ligonio, ypač viduriuojančio, slaugymo, pasinaudojus tualetu, po sauskelnių keitimo ar nuprausus vaiką po tualeto, rankas susitepus, po darbo sode ar darže, net jeigu buvo naudotos pirštinės, grįžus namo iš lauko.
• Saugiai tvarkyti maistą. Vartojamas maistas turi būti švarus ir saugus. Būtina atidžiai švariu vandeniu plauti daržoves, uogas, vaisius, kurie bus vartojami žali. Nuplautas daržoves, uogas ar vaisius saugoti nuo pakartotino užteršimo. Nevalgyti neapdoroto ar nepakankamai termiškai apdoroto maisto, ypač keliaujant po šalis, kur maisto ir vandens saugumas kelia abejonių.
• Negerti, nenaudoti rankų ar vaisių plovimui vandens iš ežerų, upių, atvirų šaltinių, kitų vandens telkinių ar seklių šulinių. Esant būtinybei, jį vartoti tik virintą ar filtruotą.
• Keliaujant, ypač po tropines ar besivystančias šalis, negerti vandens iš čiaupo. Vengti ledukų (į gėrimus) bei gėrimų, pagamintų iš vandens, kuris gali būti nepakankamai saugus. Jeigu geriamojo vandens saugumas kelia abejonių (pvz., dėl prastų sanitarinių sąlygų ar vandens valymo sistemos trūkumų), vandenį reikia virinti (bent 1 min.) arba naudoti filtrus, skirtus pašalinti žarnyno pirmuonis. Tikrai saugūs gėrimai yra gazuoti gėrimai buteliuose, pramoniniu būdu paruošti vaisių gėrimai skardinėse ar buteliuose, karšta (virš 80 °C temp.) arbata arba kava, pasterizuoti gėrimai.

Informacijos šaltinis

https://www.cdc.gov/dpdx/cystoisosporiasis/index.html